Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
Të Përkushtuar ndaj Allahut- Harun Yahya
Të Përkushtuar ndaj Allahut

 


JETA NĖ SHOQĖRINĖ E PADITUR

Nė temat e mėparshme, pėrmendėm qė ndryshimi kryesor mes mosbesimtarėve dhe besimtarėve ėshtė njohja e fuqisė tė pafundme tė Allahut nga kėta tė fundit. Gjithashtu folėm se si njė besimtar, qė njeh ekzistencėn e Allahut, duhet ta orientojė gjithė jetėn e tij pėr tė fituar pėlqimin e Allahut.

Njė nga karakteristikat e kėtij personi ėshtė se ai e ēliron veten nga tė gjitha qeniet e tjera pėrveē Allahut. Duke pasur jetėn tė pėrqendruar nė arritjen e pėlqimit tė Tij dhe duke qenė shėrbyes ndaj Tij, ai zhvillon njė kėndvėshtrim tjetėr tė universit, i cili ai e di se ėshtė krijuar dhe kontrolluar nga Allahu. Meqė ai e konsideron Allahun si hyjni tė vetme, hyjnitė fallso rreth tij humbin ēdo kuptim.

Nė Kur'an, kjo temė theksohet nė historinė e Profetit Ibrahim (as) e shpallur Profetit Muhammed (s.a.u.s.):

…Ai ishte njeri i sė vėrtetės, Pejgamber. Kujto kur i tha babait t tij: "O babai im! Pse adhuron atė qė as nuk dėgjon, as nuk sheh dhe nuk tė sjell dobi pėr asgjė?"(Sure Mejrem: 41-42)

Meqė besimtari kėrkon pėlqimin vetėm tė Allahut, i lutet Atij dhe i kėrkon mėshirė vetėm Atij, ai ėshtė bėrė "i pavarur" nga krijesat e tjera. Ai nuk ka nevojė tė kėrkojė pėlqimin e njerėzve tė tjerė dhe nuk i var shpresat tek askush tjetėr veē Allahut. Fitimi i lirisė sė vėrtetė ėshtė nė fakt, i mundur nėse kuptohet ky dhe kthehet drejt Allahut.

Jetėt e atyre ku mungon besimi i vėrtetė, ndryshe nga ato tė besimtarėve, i nėnshtrohen hyjnive fallso, tė panumėrta. Njerėz tė tillė, pėrkushtojnė tėrė jetėn e tyre pėr tė fituar pėlqimin e shumė tė tjerėve, dhe kur kanė nevojė pėr ndihmė ia kėrkojnė prapė njerėzve. Nė tė vėrtetė, krijesat qė mosbesimtari hyjnizon nė mendjen e tij nuk janė gjė tjetėr veē "shėrbyes" tė dobėt, si ai vetė. Kėto qenie janė shumė larg aftėsisė sė pėrmbushjes tė dėshiravė tė tij, e aq mė tepėr shpėtimit tė tij. Vdekja ėshtė, padyshim, fakti mė evident qė tregon se kėto qenie tė hyjnizuara janė tė pafuqishme. Megjithatė, do tė ishte shumė vonė tė prisje vdekjen pėr tė kuptuar natyrėn imagjinare tė kėtyre qenieve. Kjo tregohet nė Kuran, si mė poshtė:

Dhe kanė marrė nė vend tė Allahut tė adhuruar tė tjerė duke shpresuar se mund tė ndihmohen. Ata nuk mund t'u sjellin ndihmė atyre, por do tė sillen si turmė kundėr atyre tė cilėt i patėn adhuruar.(Sure Ja Sin: 74-75).

Mosbesimtarėt e bazojnė jetėn e tyre mbi kėtė arsye mjaft tė shtrembėr. Kėtu del nė pah njė ndryshim tjetėr kryesor mes besimtarėve dhe mosbesimtarėve: Besimtarėt e pranojnė kushtin e zbritur nga Allahu, si udhėrrefyesin e tyre tė vetėm. Ata vėzhgojnė urdhėrat e Kur'anit, vetėm Librin dhe Sunnetin e Profetit (s.a.u.s.). Feja e tyre ėshtė Islami, i cili ėshtė i shpjeguar nė detaje nė Kur'an dhe na ėshtė treguar nėpėrmjet jetės shembullore tė Profetit (s.a.u.s.)

Njerėzit qė jetojnė tė papėrqėndruar ndaj Allahut me siguri do pranojnė kushtet e parashtruara nga hyjnitė imagjinare sesa kushtin e vėnė pėrpara nga Allahu.

Ndryshe nga Islami (ligji i vetėm dhe i pandryshueshėm i Allahut), feja e tyre ėshtė politeiste. Kėta njerėz kanė rregulla tė shumta tė paqarta dhe qėllime tė imponuara nga shoqėria. Kėshtu, fetė politeiste qė ata ndjekin mund tė marrin forma tė ndryshme.

Disa prej tyre synojnė te paratė dhe pushteti, ndėrsa tė tjerėt dėshirojnė njė gjėndje tė lartė dhe prestigjoze shoqėrore. Disa shpresojnė tė gjejnė njė "grua tė mirė" dhe tė kenė njė "jetė tė lumtur familjare". Kjo shumllojshmėri mėnyrash tė ndryshme jetese dhe si rrjedhim shumllojshmėri "besimesh fetare", vjen nga mungesa e kuptimit tė ekzistencės tė Allahut dhe kufijve tė Tij.

Megjithatė, njeriu ka prirje tė besojė Allahun dhe tė jetė shėrbyes i Tij. I paaftė tė pėrmbushė nevojat dhe dėshirat e tij tė panumėrta vetė, ai priret tė kthehet vetėm drejt Allahut. Pra, natyra njerėzore anon drejt njohjes sė Allahut si Zot i saj:

Kėshtu drejto ti fytyrėn tėnde drejt Besimit tė Pastėr Islam nė njė Zot tė vetėm me tė cilin Ai ka krijuar njerėzimin. Le tė mos ketė asnjė ndryshim nė Rrugėn e Allahut. Kjo ėshtė feja e drejtė por shumica e njerėzve nuk e dinė.(Sure er-Rum: 30)

Njė besimtar i sinqertė qė nuk tundohet nga dėshirat e kėqija tė shpirtit tė tij por qė beson nė Allahun, mėson si ta drejtojė jetėn e tij nėpėrmjet librit tė shpallur nga Allahu dhe ndjek profetėt si modelė tė tij. Jeta e njė besimtari ėshtė komplet ndryshe nga ajo e njė mosbesimtari. Pėrveē kėsaj, nga Kur'ani dhe sunneti i Profetit (s.a.u.s.) njė besimtar mėson gjėra ndaj tė cilave mosbesimtarėt janė krejtėsisht tė shkujdesur. Pėr shembull, Allahu ka dhėnė lajmin e mirė se ēdokush qė pėrmbush detyrimet e Allahut, do ketė shpėtim:

…Kushdo qė ka frikė Allahun dhe pėrmbush detyrimin ndaj Tij, Ai do tė sjellė rrugė pėr tė pėr tė dalė (nga vėshtirėsitė). Dhe Ai do t'i sjellė atij Risk prej nga ai as nuk mund ta mendonte. Dhe kushdo qė mbėshtetet e vė shpresat tek Allahu, atėherė Ai do t'i mjaftojė atij plotėsisht. Padyshim qė Allahu do t'ia pėrmbushė qėllimin atij. Sigurisht qė Allahu ka vendosur masė pėr ēdogjė.(Sure et-Talak: 2-3)

Njė besimtar qė njeh siē duhet fuqinė e Allahut, do t'i pėrkushtojė jetėn e tij, pasi Allahu i mjafton. Kjo shprehet nė ajetin e mėposhtėm Kur'anor:

Ai (Jakubi) tha: "O bijtė e mi!…jo se unė mund t'u sjell juve ndonjė pėrfitim pėrkundėr Allahut. Vėrtetė qė gjykimi ėshtė vetėm i Allahut; tek Ai unė e kam lidhur besimin dhe ata qė kėrkojnė mbėshtetje, le tė mbėshteten vetėm tek Ai.(Sure Jusuf: 67)

Njė besimtar qė e kupton drejt kėtė fakt do shikojė qė detyra e tij nė kėtė botė ėshtė tė pėrmbushė urdhrat e Allahut. Ky ėshtė dhe "profesioni" i tij. Ai ėshtė thjesht pėrgjegjes tė pėrpiqet nė rrugėn e Allahut. Ai i kėrkon Allahut ēdogjė, sepse vetėm Allahu mund t'i japė atij ēdogjė. Arsyeja e krijimit tė njerėzve ėshtė e cituar nė Kur'an:

Dhe Unė nuk i krijova njerėzit dhe xhinėt vetėm pėr tė mė adhuruar vetėm Mua. Dhe nuk dua prej tyre ndonjė furnizim dhe as nuk dua qė ata tė mė ushqejnė Mua. Vėrtetė qė Allahu, Ai ėshtė padyshim Gjithėfurnizuesi, Zotėruesi i Fuqisė, i Pėrhershmi mė i Fortė. (Sure edh-Dharijjat: 56-58)

Prandaj, ėshtė e pamundur qė njė besimtar, qė shfaq vlerat morale tė theksuara nė Kur'an, tė mund tė ketė "frikė pėr tė ardhmen" e tij. Kjo frikė ėshtė veēanti e atyre qė e perceptojnė jetėn si njė pėrleshje ndėrmjet miliona hyjnive tė rreme. Duke mos ditur se tė gjitha ngjarjet ndodhin nėn kontrollin e Allahut dhe duke besuar tek fati, ata mendojnė se duhet tė luftojnė pėr tė mbijetuar. Mendojnė se do pėrfitojnė po tė "shkelin mbi tė tjerėt" dhe tė "abuzojnė me ta" pėr tė arritur qėllimet dhe interesat e tyre. Nė tė vėrtetė, mendimi i tyre pėrputhet me atė qė marrin…

Said Nursi shpjegon se si njeriu nuk kupton qė detyra e tij e vėrtetė ėshtė tė jetė shėrbyes i Allahut dhe gjithashtu shton:

"… Ata mė kot nxorrėn pėrfundimin se jeta ėshtė njė betejė."

Kjo llogjikė, e atyre qė nuk jetojnė nė pėrputhje me vlerat morale tė Kur'anit, ėshtė njė nga dogmat bazė tė besimit tė tyre.Ėshtė pėr shkak tė kėsaj llogjike nė fjalė qė kėta njerėz ndjejnė gjithmonė vuajtje dhe tensione:

  • Shumica e kėtyre njerėzve, ndryshe nga besimtarėt, janė egoistė qė shqetėsohen vetėm pėr pėrfitimet e tyre.
  • Dashuria e tyre bazohet nė arritjen e avantazheve; duan njė njeri sepse kjo ėshtė nė interesin e tyre dhe jo pėr vlerat apo vetitė e tyre tė mira.
  • Edhe ata qė i konsiderojnė si tė dashurit e tyre, afrohen pėr tė njėjtat arsye, duke krijuar kėshtu njė shoqėri tė pandershme. Ata gjithmonė ndjejnė brengėn e mosbesnikėrisė tė partnerėve tė tyre, meqė e dinė se ata nė ēdo kohė mund tė gjejnė tė tjerė mė tė pasur apo mė tė bukur…
  • Ata vuajnė nga xhelozia, gjė qė i pengon ata tė shijojnė tė bukurėn dhe tė mirat. Pėr shembull, nė vend qė t'i kėnaqet syri me bukurinė e dikujt dhe tė thonė "Sa bukur e ka krijuar Allahu", ata ndihen jo tė qetė dhe pyesin, "Pse nuk jam dhe unė aq i bukur sa ai apo ajo?
  • Ata nuk i janė mirėnjohės Allahut ose janė tė pakėnaqur me tė mirat e tyre. Nė kėtė situatė, ata duan tė kenė sa mė shumė. Kjo dėshirė e pashtershme bėhet burim i vazhdueshėm turbullirash.
  • Tė pazotė pėr tė kuptuar dobėsinė e tyre, ata nuk i kėrkojnė ndihmė Allahut. Mendojnė se do shpėtojnė nga dobėsitė e tyre nėse i kthejnė kurrizin Allahut me kryelartėsi pa i kėrkuar ndihmė Atij. Por, nuk ėshtė vetėm kjo zgjidhja e tyre. Nė kėtė kohė, ata i drejtohen tė tjerėve dhe i varin shpresat tek ata, tė cilėt nga ana e tyre janė individė tė dobėt qė mendojnė pėr veten e tyre. Pėr mė tepėr, ata s'mund tė jenė mėshirėplotė. Pėr kėtė arsye ata shpesh ndihen "tė depresionuar" pasi nuk kėnaqin dot parashikimet e tyre.
  • Atyre u mungon falja dhe toleranca. Pėr kėtė, edhe mospajtimi mė i vogėl mund tė shpėrthejė nė konflikt tė vėrtetė. Dhe, secila palė ndjen krenari tė pranojė se ka bėrė gabim. Prandaj, shpesh ndihen tė pėrvuajtur.
  • Ata, nuk besojnė se jetojnė nėn kontrollin dhe mbrojtjen e Allahut, por nė njė xhungėl tė pamėshirshme ku u duhet tė "mundin" tė tjerėt, pėr tė mbijetuar. Nė bazė tė kėsaj ideje, ata mundohen tė krijojnė njė karakter tė ashpėr, agresiv dhe egoist pėr tė mbijetuar nė kėtė "xhungėl". Nė tė vėrtetė, sjellja e tyre pėrputhet me atė qė i pret. Kėshtu, ata gėlltiten, si nė shembullin e "peshkut tė vogėl", ose bėhen "peshq tė mėdhenj" dhe gėlltisin tė tjerėt.

Kėto ligje aplikohen pothuajse nė tė gjitha shoqėritė ku njerėzit nuk praktikojnė fenė e vėrtetė por sillen sipas moraleve tė gabuara tė pėrshkruara mė lart. Kur'ani i quan kėto shoqėri "mohuese dhe tė paditura" pasi ato janė komplet tė shkujdesura ndaj Allahut dhe botės tjetėr.

Kur'ani na tregon se Profeti Musa (a.s.) i pėrshkruan bijtė e Izraelit, njė turmė njerėzish qė nuk treguan asnjėherė urtėsi apo nėnshtrim ndaj Allahut, si mohues:

Dhe Ne i sollėm tė sigurtė Bijt e Izraelit pėrmes detit derisa arritėn te njė popull i dhėnė nė adhurimin e idhujve. Ata thanė: "O Musa! Na bėj dhe ne njė Zot siē kanė edhe kėta zotat e tyre." Ai u tha: "Vėrtet qė ju jeni njė komb qė nuk dini. Padyshim qė kėta njerėz do tė shkatėrrohen pėr ēfarė po veprojnė dhe e gjitha kjo qė po veprojnė ėshtė krejt boshe dhe e kotė". Ai tha: "A tė kėrkoj pėr ju tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut, ndėrkohė qė Ai ju ka zgjedhur ju pėrmbi gjithė Alemin?"(Sure al-A'raf: 138-140)

Megjithatė, ashtu si e thamė mė parė, "shoqėria e paditurisė" nuk ėshtė uniforme. Mund tė ketė pjesė tė ndryshme nė njė shoqėri, tė cilat shfaqin karakteristika tė ndryshme. Zakonisht shoqėria segmentohet nė bazė tė shkallės sė arritjes sė kritereve - pėrgjithėsisht, fuqia ekonomike - tė vendosur nga vetė shoqėria.

Kriteret e vlerėsimit tė njerėzve nė shoqėrinė e "paditur".

Muslimanėt pranojnė "takua'-nė" (respekti apo frika ndaj Allahut qė frymėzon secilin pėr tu ruajtur nga veprat e ulėta) si kriteri i vetėm me tė cilin tė vlerėsojnė njerėzit. Siē thotė dhe Profeti (s.a.u.s.), ata e dinė se "njeriu mė perfekt nė besimin e tij mes besimtarėve ėshtė ai, sjellja e tė cilit ėshtė mė e pėrsosur". (Tirmidhiu). Nė shoqėritė mohuese (injorante), tė pėrbėra nga njerėz tė pafé, kriteri kryesor, me tė cilin tė vlerėsosh tė tjerėt, ėshtė "paraja": Meqė ra fjala, shfaqen dhe shumė baza llogjike tė gabuara nė kėto shoqėri:

  • Njė person i pasur, edhe pse i pandershėm dhe i korruptuar, gėzon respekt.
  • Sipas kėtij rregulli tė pėrcaktuar nga shoqėria, kush ėshtė "i pasur por i pandershėm" beson se ėshtė njė person i "respektueshėm
  • Meqė shoqėria i jep kaq rėndėsi "parave", i varfri do ndjejė mė pak vetėbesim. Ky qėndrim i tė varfėrve bėhet mė i dukshėm kur ata rrinė mes tė pasurve. Njė njeri i varfėr mund tė ndihet fare mirė mė superior ndaj tė pasurit pranė tij pasi ky i fundit ėshtė i shthurur. Megjithatė, nėn ndikimin e ideve tė shtėna nga shoqėria, ai nuk arrin ta mundė ndjenjėn e tij tė mospėrshtatjes.
  • Nė shoqėrinė e injorancės, ku zotėrimi i "parave" ėshtė kushti kryesor, mbizotėron degjenerimi moral. Njė shthurje e tillė shfaqet nė forma tė ndryshme, si rryshfetet, abuzimi i autoritetit, falsifikimi, etj, dhe ėshtė e pėrzier pothuajse totalisht nė jetėn e pėrditshme. Pėr kėtė, janė tė ligjshme tė gjitha metodat, sado imorale apo tė padrejta qofshin, pėr tė bėrė parą.

Historia e Karunit nė Kur'an e shpjegon kėtė aspekt:

"Vėrtetė qė Karuni ishte prej popullit tė Musait, por ai u soll me kryeneēėsi ndaj tyre. Dhe Ne i dhamė atij gjithė thesaret e begatitė, aq sa ēelėsat ishin njė peshė e madhe pėr t'u mbajtur pėr njė grup tė madh burrash tė fortė. Kur populli i tij i tha atij: "Mos u ngazėlle. Vėrtetė qė Allahu nuk i do ata qė ngazėllehen. Por kėrko me atė qė Allahu ta ka dhuruar , Botėn e Pastajme dhe mos e harro edhe pjesėn e lejuar tė kėnaqsisė sė kėsaj bote, edhe bėj mirėsi siē ka qenė Allahu i Mirė me ty dhe mos kėrko rast pėr tė bėrė padrejtėsi e djallėzi nė tokė. Vėrtetė qė Allahu nuk i do tė padrejtėt." Ai tha: "Kjo mė ėshtė dhėnė mua vetėm pėr shkak tė diturisė qė kam unė." A nuk e dinte ai se Allahu ka shkatėrruar para tij breza tė tėrė, njerėz mė tė fuqishėm se ai dhe me pasuri tė mbledhur akoma mė tė madhe? Por keqbėrėsit as qė do tė pyeten pėr mėkatet e tyre. Kėshtu ai doli para popullit tė tij me kryelartesinė e tij. Thanė ata qė ishin tė dėshiruar pėr jetėn e kėsaj bote: "Ah, sikur edhe ne tė kishim ashtu siē i ėshtė dhėnė Karunit! Vėrtetė qė ai ka nė dorė njė fat tė madh!" Po ata tė cilėve u ishte dhuruar dija thanė: "Mjerė pėr ju! Shpėrblimi i Allahut ėshtė tejet mė i mirė pėr ata tė cilėt besojnė dhe qė punojnė mirėsi e drejtėsi dhe kėtė askush nuk do ta arrijė pėrveē atyre qė janė tė duruar". Kėsisoj Ne e bėmė atė qė ta pėrpijė toka bashkė me shtėpinė e tij. Pastaj ai nuk pati asnjė grusht njerėzish ta ndihmonin atė pėrkundėr Allahut, as nuk ishte prej atyre qė mund tė shpėtojnė vetveten. Dhe ata qė kishin dėshiruar pėr njė pozitė tė atillė si e tij njė ditė mė parė, filluan tė thonė: "A nuk e dini se ėshtė Allahu Ai i Cili shton Riskun ose e pakėson atė pėr kė ai do nga robt e Tij? Po tė mos kishte qenė Allahu i Mėshirshėm ndaj nesh, Ai do ta kishte bėrė tokėn tė na gėlltiste edhe ne tė gjithėve! A nuk e dini ju se mosbesimtarėt nuk do tė jenė kurrė tė fituar?!" Banesėn e Jetės sė Fundit Ne do ta paracaktojmė pėr ata tė cilėt nuk kundėrshtojnė tė vėrtetėn me krenari dhe shtypje nė tokė dhe qė nuk bėjnė as poshtėrsi e as krime. Dhe fundi i mirė ėshtė pėr tė pėrkushtuarit ndaj Allahut. (Sure el-Kasas: 76-83)

Si mund tė kuptohet nga ajetet, Karuni dhe ata qė e kishin zili ishin pjesė e njė shoqėrie tipike tė injorancės. Ata nuk arritėn tė kuptonin se Allahu ėshtė Zotėruesi i gjithēkaje dhe se Allahu i jep pozita atij qė do. Karuni mendonte se, pasuria qė kishte i ishte dhėnė meqė ishte superior ndaj tė tjerėvė, gjė qė s'ishte e vėrtetė.

  • Meqė Allahu ėshtė krijues i ēdo gjallese, Ai ėshtė Pronari i vėrtetė i ēdogjėje. Kėshtu, ai qė zotėron diēka, mund tė konsiderohet si "njeri i besuar", qė pėrkohėsisht ka njė pronė, e cila nė fakt i takon Allahut.
  • Tė mirat, i jepen njerėzve, jo sepse ata janė superiorė apo sepse kanė ndonjė gjė tė veēantė. Ato i jepen njeriut si njė favor apo si provė. Nga kjo, pritet qė ai tė mos jetė "arrogant", por "mirėnjohės" ndaj Allahut. Nėse dikush nuk e kupton kėtė, pasuria qė ka nuk i sjell as shpėtim e as lumturi, si nė kėtė botė ashtu dhe nė tjetrėn.
  • Pasuritė nuk jepen qė njeriu t'i grumbullojė ato e tė bėhet dorėshtrėnguar. Allahu i jep, nė mėnyrė qė njeriu t'i shpenzojė nė rrugėn e Tij. Pėrfundimi i atyre qė nuk bėjnė kėtė, pėrshkruhet nė Kur'an:
Le tė mos mendojnė ata tė cilėt me zili mbajnė dhe nuk japin nga ato gjėra qė u ka dhuruar Allahu nga Begatitė e Tij se kjo ėshtė mė mirė pėr ta. Pėrkundrazi, do tė jetė akoma mė keq pėr ta; gjėrat qė ata nga zilia nuk i jepnin do t'u varet si kular nė qafė nė Ditėn e Ringjalljes.(Sure Al 'Imran:180).
  • Qė njeriu tė fitojė pėlqimin e Allahut, duhet qė individi t'i pėrdorė tė mirat materiale, qė i ka dhuruar Allahu, sa mė mirė, pa u frikėsuar se kėto burime do tė mbarojnė. Nė Kur'an, Allahu tėrheq vėmendjen ndaj kėtij rreziku dhe na kujton se Shejtani e kėrcėnon njeriun me "varfėri" (Sure el-Bekare: 268). Mė tepėr thuhet se Allahu shpėrblen ēdogjė qė shpenzohet nė rrugėn e Tij. Ajeti pėr kėtė ēėshtje, ėshtė ky qė vijon.
"Thuaj: "Padyshim se Zoti im shton Riskun pėr kė Ai do nga robt e Tij dhe pakėson pėr ta dhe ēfarėdo qė tė shpenzoni ju nga ndonjė gjė, Ai do t'jua zėvendėsojė atė. Dhe Ai ėshtė mė i miri Furnizues".(Sure Sebe': 39)

Historia e Karunit nė fakt na tregon njė veti tė pėrgjithshme tė shoqėrisė injorante. Njė vėshtrim mė nga afėr i historisė tregon se Karuni mund tė ishte njė pėrfaqėsues i kėsaj shoqėrie e cila pėrfshinte njerėz tė pasur dhe prestigjozė.

Nė kėto ajete i referohet edhe atyre qė e kanė zili Karunin. Kėta njerėz pėrdorin tė njėjtin arsyetim tė gabuar si tė Karunit dhe nuk kuptonin se ėshtė Allahu Pronari i vėrtetė. Kėshtu, ata i japin shumė rėndėsi Karunit dhe tė mirave tė tij materiale.

Ata qė largohen nga influencat e shoqėrisė janė besimtarė tė vėrtetė:

  • Meqė kriteri i besimtarėve nuk ėshtė paraja por feja dhe meqė dinė se ēdogjė i pėrket Allahut, ata kuptuan se nuk ishte e mėnēur tė kishin zili Karunin. Mė tepėr akoma, ata kuptuan se ai ishte nė njė pozitė tė mjerė."
  • Ndryshe nga njerėzit injorantė, ata nuk thanė: "Allahu i jep begati atij qė e do mė shumė" pas vdekjes sė Karunit por e dinin kėtė fakt qė nė fillim."

Njė situatė e ngjashme lidhet me historinė e "pronarėve tė vreshtave". Dallimi mes njė njeriu tė cilit i ėshtė dhėnė shumė nga begatitė dhe tokat, si nė rastin e Karunit, dhe njė besimtari, i cili kryen detyrimet e tij ndaj Allahut, tregohet nė Kuran nė kėto ajete:

Dhe sillu atyre shembullin e dy vetave: njerit prej tyre Ne i patėm dhėnė dy kopshte me vreshta dhe ia patėm rrethuar qė tė dy me hurma ndėrsa ndėrmjet tyre patėm vendosur fusha tė gjelbėruara bereqeti. Secili prej atyre dy kopshteve jepte prodhimet e tij dhe nuk e humbėn aspak begatinė e frutave tė tyre; po kėshtu Ne bėmė edhe lumė tė gurgullojė mes tyre. Dhe kėshtu ai pati fruta tė bollshėm. I tha shokut tė tij gjatė njė bisede tė rastit me tė: "Unė kam mė shumė se ti pasuri dhe jam mė i fortė e i nderuar ndėr njerėz." Dhe shkoi pastaj nė kopshtin e tij nė gjendje tė tillė i padrejtė pėr veten e vet. Tha: "Nuk mė duket se do tė shterojė gjithė kjo ndonjėherė. Edhe nuk mendoj se Ora e Fundit do tė vijė ndonjėherė dhe vėrtetė nėse do tė sillesha prapė te Zoti im , sigurisht qė do tė gjeja mė tepėr begati se kjo kur tė kthehesha tek Ai." Shoku i tij i tha gjatė bisedės me tė: "A shpreh mosbesim nė Atė i Cili tė krijoi ty nga dheu pastaj nga lėngu i ngjizur pastaj tė dha formėn e burrit? Sa pėr mua, unė besoj se Ai ėshtė Allahu, Zoti im dhe nuk do tė bashkoj kurrė ndokėnd ose ndonjė gjė me Zotin tim. Do tė ishte mė mirė pėr ty tė thoje kur hyre nė kopshtin tėnd: 'Kjo ėshtė ajo qė do Allahu! Nuk ka fuqi veēse nė Allahun'. Nėse mė sheh mua me mė pak pasuri dhe fėmijė, mundet qė Zoti im tė mė jap mua mė tepėr mirėsi se kopshti yt dhe tė dėrgoj mbi tėndin papritur rrufe nga qielli, pastaj do tė bėhet veēse hapėsirė dheu e rėre. Ose uji prej andej mund tė humb e tė fundoset nė tokė saqė ti nuk do tė mundesh as ta kėrkosh." Kėshtu frutat e tij u mbėshtollėn dhe ai mbeti duke fėrkuar duart me keqardhje pėr ēfarė kishte shpenzuar nė tė, ndėrkohė qė ajo pasuri u shkatėrrua e gjitha qė nga rrėnjėt nga tė gjitha anėt, ai vetėm mundi tė thoshte: "Ah! Vetėm sikur tė mos i kisha vėnė shok Zotit tim!" Dhe ai nuk pati asnjė grup njerėzish qė ta ndihmonin atė kundėr Allahut dhe as nuk ishte nė gjendje tė mbronte e tė shpėtonte veten e vet. Ditėn e Llogarisė fuqia do tė jetė vetėm pėr Allahun, Zotin e Vėrtetė. Ai ėshtė mė i Miri pėr shpėrblim dhe mė i Miri pėr suksesin e fundit.(Sure el-Kehf: 32-44)

Prijėsit e Shoqėrive ku Zotėrimi i Parave ėshtė Kriteri Bazė

Pothuajse nė ēdo histori nė Kur'an, Allahu pėrmend njė grup njerėzish, tė cilėve Muslimanėt u njoftojnė mesazhin e Tij. Megjithatė, nė vend qė t'i ndreqė, komunikimi i fesė sė vėrtetė kėtyre njerėzve, i bėn ata mė arrogantė dhe shtypės. Kur'ani na jep veēoritė e kėtij grupi njerėzish qė shfaqen gati nė tė gjitha historitė e profetėve.

Nė Kur'an, ky segment i shoqėrisė pėrkufizohet me fraza si "prijės arrogantė tė njerėzve", "ata qė kėmbėngulin nė veprat e kėqija" dhe "ata qė ishin mė kot mendjemėdhenj mbi tokė". Nė Kur'an, "prijėsit" pėrshkruhen nė Suren Sebe':

Ne nuk dėrguam kėshillues nė ndonjė vendbanim, veēse gjithnjė ata tė cilėve u ishte dhėnė pasuria dhe begatia e kėsaj bote nga mesi i tyre do tė thoshin: "Ne nuk besojmė nė Mesazhin me tė cilin ju jeni dėrguar." Dhe ata thonė: "Ne kemi mė tepėr pasuri e fėmijė dhe nuk do tė ndėshkohemi."(Sure Sebe': 34-35)

"Pasuritė dhe fėmijėt" e kėtyre njerėzve u shtohen arrogancės dhe mohimit tė tyre ndaj Allahut.

Sa pėr Aadin, ata qenė mospėrfillės nė tokė, pa tė drejtė dhe pėr mė tepėr thanė: "Kush ėshtė mė i fortė se ne nė fuqi e pushtet?" Po a nuk e shihnin ata se Allahu i Cili i krijoi ata, ishte mė i fortė se ata nė fuqi e pushtet? Dhe qenė qė gjithnjė i mohonin Ajetet Tona! (Sure Fusilet:15)

  • Ky segment shoqėrie krijon njė armiqėsi tė qėndrueshme kundėr atyre qė besojnė te Allahu. Njėlloj, besimtarėt shpesh hasin sjellje tė ashpra nga kėta njerėz tė cilėt ushqejnė zemėrim dhe urrejtje ndaj tyre. Si pasojė e kėsaj urrejtjeje, disa prej tyre u pėrpoqėn t'i zhduknin ata:
"Prijėsit kryelartė nga populli i tij i thanė: "Me tė vėrtetė qė do t'ju nxjerrim jashtė qytetit tonė, o Shuajb dhe ata qė kanė besuar me ty, ose pėrndryshe ju tė gjithė do tė ktheheni nė fenė tonė." Ai tha: "Edhe sikur ne ta urrejmė atė!"(Sure al-A'raf: 88).

Shembuj njerėzish tė tillė, qė hasen shpesh nė Kur'an, ekzistojnė edhe nė shoqėritė e sotme. Kur vėzhgojmė vetitė kryesore "tė atyre qė jetojnė mirė" siē pėrmendet nė Kur'an, ēėshtja bėhet evidente, pasi ka disa linja paralele mes tyre dhe njė shtrese tė caktuar tė shoqėrisė qė kanė pėrshtatur treguesit e injorancės. Kjo shtresė quhet "shtresa e lartė" e gjendur pothuajse nė gjithė botėn. Jeta e anėtarėve tė kėtij komuniteti, qė ka njė standart shumė mė tė lartė se mesatarja, ėshtė thjesht e degjeneruar. (Sigurisht, ka nga ata me sjellje tė mirė dhe me sjellje tė keqe). Festat qė filojnė tek klubet e mbarojnė nė shtėpi, spektaklet e bazuara nė njė argėtim tė ekzagjeruar, tė rinj tė shkatėrruar nga abuzimi i drogave, disfata morale qė paaftėsojnė individėt nga tė qenit tė ndershėm dhe tė besueshėm, alkooli i tepruar, shpenzime ekstravagante, etj., paraqiten si "naturale" nė kėtė ambient social tė pakontrolluar.

Disa nga anėtarėt e kėsaj shoqėrie shfaqin tė gjitha karakteristikat e shoqėrive perverse tė pėrmendura nė Kur'an: homoseksualizmi i njerėzve tė Lutit, ngacmimi i besimtarėve, si nė rastin e Nuhut (Sure Hud:38), shfrytėzimi i tė mirave materiale tė njerėzve me kamatė nga bijtė e Izraelit (Sure an-Nisa':161)

Ata paraqesin njė jetė pa moral, ndėrsa njerėzit e thjeshtė mezi mbijetojnė edhe pse punojnė shumė dhe ndershmėrisht. Kėta njerėz, qė harxhojnė shuma tė mėdha parash, mė tepėr se njė pagė mesatare, nė njė natė tė vetme, i shkaktojnė dėm tė madh shpirtėror shoqėrisė nė pėrgjithėsi. Nė kėtė pikė, rikujtojmė qė Kur'ani na informon pėr fundin e kėtyre "udhėheqsve qė jetojnė pa frikė", pėrderisa ata nuk pendohen dhe nuk heqin dorė pėrfundimisht nga kjo jetė.:

Derisa, kur Ne i mbulojmė ata qė jetojnė nė rehati e luks, me ndėshkim, ē'tė shohėsh! Luten tė nėnshtruar me rėnkim. Mos u lutni me zė tė lartė kėtė ditė! Sigurisht qė nuk do tė ndihmoheni prej Nesh.(Sure al-Mu'minun:64-65)

Moralet nė shoqėrinė e tė paditurve

Morali i besimtarėve tė pėrshkruar nė Kur'an bazohet nė frikė-respektin ndaj Allahut. Meqė tė tjerėt nuk gjykojnė duke u bazuar mbi kėtė devocion, edhe vlerat e tyre morale devijojnė.

Meqė shoqėria e "tė paditurve" nuk sheh fuqinė e pafund tė Allahut, botėkuptimi i tyre moral varet nga opinioni i tė tjerėve. Ky botėkuptim lejon kryerjen e veprimeve tė papranueshme nė njė ambjent ku nuk i sheh apo dėgjon njeri. Ndryshe, kjo shpjegohet kėshtu. Shumė njerėz nė kėtė shoqėri, i konsiderojnė marrėdhėniet seksuale jashtė martese si imorale. Disa nga individėt qė e bėjnė kėtė vėshtirė se e pranojnė. Megjithatė, nuk e evitojnė aspak pėrderisa nuk i sheh njeri tjetėr.

Mund tė shohim forma tė ngjashme me kėtė nė jetesat e njerėzve tė paditur.

Dėshira pėr tė jetuar pėrgjithmonė.

Thuaju: "Sigurisht qė vdekja prej sė cilės ju ikni, padyshim qė do t'ju kapė, pastaj do tė ktheheni prapė tek i Gjithėdituri i sė fshehtės dhe i sė shfaqurės dhe Ai do t'ju tregojė juve ēfarė keni punuar."(Sure el-Xhumuah:8).

Duke mos njohur ekzistencėn e Allahut dhe tė botės tjetėr, anėtarėt e shoqėrisė "mohuese" sillen "sikur nuk do vdesin kurrė". Nė kėtė shoqėri, vdekja ėshtė njė nga fjalėt qė nuk pėrmendet kurrė. Ata grumbullojnė tė ardhura sikur jeta e kėsaj bote tė ishte e pambarueshme. Planet e tyre i pėrkasin vetėm kėsaj bote.

Ky ėshtė njė nga treguesit kryesorė tė konceptimit tė shtrembėr mbi tė cilin mosbesimtarėt bazojnė jetėt e tyre. Meqė "gjithsecili do ta shijojė vdekjen" (Sure Al'Imran: 185), jeta nė "harresė" tė vdekjes padyshim ėshtė drejt prishjes. Megjithatė, njeriu duhet tė pėrdorė intelektin e tij:

  • Meqė ka dėshirė tė jetojė pėrgjithmonė, duhet edhe tė mendojė pse jeta e tij kufizohet brenda 60-70 vjetėve."
  • Duhet ta pranojė llogjikėn e gabuar, d.m.th. sikur tė mos mendojė pėr vdekjen ėshtė njė mėnyrė pėr ta mbajtur atė larg tij. Kjo ėshtė si sjellja e strucit qė e fut kokėn nėn rėrė.
  • Duhet tė kuptojė faktin qė Allahu, I Cili e formoi trupin e tij nė formėn mė tė bukur, ka fuqinė ta rikrijojė atė dhe t'i japė njė jetė tė re.
  • Sė fundi, tė ngulitė mirė nė mend qė Allahu, I Cili premtoi dhe deklaroi nė qindra ajete se Ai do ta rikrijonte atė pas vdekjes, padyshim qė do ta mbajė premtimin e Tij.Tė gjitha kėto mė lart do ta ēojnė njeriun tė kuptojė se vdekja nuk ėshtė njė formė zhdukjeje, por njė shndėrrim nė botėn tjetėr.
  • Nė kėtė rast, ai mund tė kuptojė gjithashtu se frika pėr vdekjen ėshtė e pakuptimtė. Nė fakt kjo nuk do ta ndihmojė; vdekja ėshtė e paevitueshme. Tė gjithė do vdesim nė njė moment tė paracaktuar. Ata qė e kanė frikė vdekjen pėrmenden dhe nė Kur'an si mė poshtė:

…Ata fshehin nė veten e tyre ēfarė ata nuk guxojnė tė ta shprehin ty, duke thėnė: " Nė qoftė se nuk do tė kishim lidhje me kėtė ēėshtje, atėherė askush prej nesh nuk do tė ishte vrarė kėtu." Thuaju: "Edhe sikur ju tė kishit ndenjur nė shtėpitė tuaja, ata pėr tė cilėt ishte pėrcaktuar vdekja, padyshim qė do tė ishin drejtuar vetė pėr te vendi i caktuar pėr vdekjen e tyre."(Sure Al'Imran:154)

Vdekja, qė eshtė njė derė pėr botėn tjetėr, i sjell lumturi dhe shpėtim vetėm atyre qė kaluan jetėn nė pėrputhje me kėnaqėsinė e Allahut. Pėr ata qė u larguan nga Allahu, nga ana tjetėr, vdekja nėnkupton shkatėrrim total dhe fillimin e njė katastrofe. Kur'ani na informon se kur vjen vdekja, nuk do tė vlejė pendimi i atyre qė e kanė harruar Allahun:

Dhe pa asnjė pėrfitim ėshtė pendimi i atyre tė cilėt vazhdojnė tė bėjnė vepra tė kėqija deri sa t'u vijė pėrballė vdekja dhe pastaj thotė: "Tani pendohem"; as edhe i atyre qė vdesin duke qenė jobesimtar. Pėr ta Ne kemi pėrgatitur dėnim tė dhimbshėm.(Sure an-Nisa': 18)

Kur vdekja vjen mbi njė keqbėrės thotė: "Zoti im! Mė kthe prapė, qė tė mund tė bėj mirėsi nė ēfarė kam mbetur mbrapa!" Jo! Ėshtė veēse njė fjalė qė ai e flet, ndėrsa pas ėshtė perde deri Ditėn kur do tė sillen pėrsėri nė jetė.(Sure el-Mu'minun: 99-100)

Ēdokush qė nuk i ka kushtuar jetėn e tij Allahut do tė jetojė duke vuajtur kėtė pendim pėrderisa Allahu tė dojė.

Konsiderojeni jetėn shumė tė shkurtėr, se ka me tė vėrtetė njė jetė reale, tė pėrjetshme, pas jetės sė kėsaj bote dhe se mund ta fitoni atė vetėm duke fituar pėlqimin e Allahut nė kėtė botė.

  • Duhet tė kujdesemi pėr jetėn e vėrtetė, atė pas vdekjes, mė shumė se pėr jetėn e kėsaj bote e cila ėshtė e shkurtėr dhe e pakrahasueshme me mirėsitė e pafundme tė premtuara. Pėr kėtė arsye, besimtarėt janė nga ata qė "u zgjodhėn duke u dhuruar mirėsinė e mesazhit tė pėrkujtimit tė Shtėpisė" (Sure Sad: 46)
  • Eshtė e pakuptimtė tė mashtrohesh nga luksi i kėsaj bote dhe tė lidhesh ngushtė me tė. As pasuria, bukuria, pushteti, familja apo fama nuk do ta shoqėrojnė njeriun nė varr.
  • Ēfarė do tė merret me vete nė botėn tjetėr janė veprat e mira dhe tė devota tė kryera me qėllim pėr tė fituar aprovimin e Allahut. Atje, tė mirat e pėrkohshme tė kėsaj bote (shėndeti, bukuria, pasuria e me rradhė), do t'u jepen njeriut, nė formėn e tyre mė tė mirė, pėr pėrjetėsi.
  • Ai qė nuk e kupton kėtė fakt, dhe nga kopracia nuk shpenzon nė rrugė tė Allahut, padyshim shkatėrron jetėn e tij tė pėrjetshme dhe nė botėn tjetėr dhe dėmton vetėm veten e tij:"

Vini re, pra! Ju jeni ata qė ju ėshtė bėrė thirrje tė shpenzoni pėr ēėshtjen e Allahut, megjithatė mes jush ka prej atyre qė janė dorėshtrėnguar. Dhe kushdo qė ėshtė dorėshtrėnguar ėshtė i tillė vetėm pėr llogari tė tij. Por Allahu ėshtė mė i Pasuri dhe ju jeni tė varfėr. Edhe nėse ju braktisni, Ai do t'ju zėvendėsojė ju me njė popull tjetėr, pastaj ata nuk dotė jenė nė shembullin tuaj.(Sure Muhammed: 38)

Ata qė nuk e kuptojnė kėtė dhe lidhen ngushtė me kėtė botė pėrpiqen tė fitojnė tė ashtuquajturėn "pavdekshmėri" duke dėshiruar "tė lėnė diēka nė kėtė botė me tė cilėn njerėzit tė mund ta kujtojnė atė". Kjo dėshirė shfaqet nė forma tė ndryshme:

  • Disa pėrpiqen tė lėnė pas "vepra arti" qė "emri i tyre tė jetojė mbi to": Pėr kėtė sjellje Kur'ani thotė:

"A ndėrtoni pallate tė larta nė ēdo kodrinė, ndėrsa nuk banoni nė to, dhe mbani pėr vete pallate sikur do tė jetoni nė to pėrgjithmonė?"(Sure esh-Shu'ara: 128-129)

  • Ky arsyetim shprehet mė mirė nė dėshirėn pėr tė "pasur fėmijė". Ata qė nuk shpresojnė nė botėn tjetėr shpresojnė tė kenė fėmijė qė tė mbartin emrin e familjes nė tė ardhmen. Kjo ėshtė arsyeja kryesore pse familjet preferojnė djem.

Thuhet nė njė ajet tjetėr qė dėshira pėr tė "pasur fėmijė" ėshtė pjesė e madhėshtisė sė pėrkohshme tė kėsaj bote:

Dijeni se jeta e kėsaj bote ėshtė vetėm lojė dhe qejf dhe salltanet dhe mburrje e ndėrsjellė mes jush dhe rivalitet pėr pasuri e fėmijė tamam si bimėsia pas shiut ku rritja e saj e kėnaq bujkun; mė pas ajo thahet dhe e shihni tė zverdhet, pastaj ajo bėhet kashtė. Por nė Jetėn e Pastajme ėshtė dėnimi i ashpėr dhe Falje nga Allahu dhe Kėnaqėsia e Tij. Jeta e kėsaj bote ėshtė vetėm kėnaqėsi mashtruese.(Sure el-Hadid: 20).

Sigurisht qė ėshtė mė e pranueshme tė dėshirosh fėmijė me vlera tė mira morale. Por nė sistemin e shtrembėr tė shoqėrisė mohuese, arsyeja e kėsaj dėshire nuk ėshtė tė kėnaqėsh Allahun por tė kėnaqin arrogancėn e tyre dhe tė lėnė njė shenjė pas tyre nė kėtė botė.

Megjithatė, kur i referohemi Kur'anit, dėshmojmė qėndrimin e besimtarėve tė vėrtetė; ata i kėrkojnė Allahut fėmijė vetėm nėse kjo ėshtė pėr kėnaqėsinė e Tij. Shumė nga profetėt jetuan pa pasur fėmijė meqė nuk e patėn kėtė mundėsi gjatė kohės sė tyre dhe kėrkuan fėmijė nga Allahu vetėm kur u plakėn dhe kishin nevojė pėr dikė qė tė vazhdonte komunikimin e mesazhit tėAllahut dhe pėrhapjen e fesė sė Tij.

Prandaj, "pasja e fėmijėve" ėshtė e nevojshme vetėm nėse kjo pėrputhet me dėshirėn e Allahut. Ėshtė gabim i madh ta bėsh kėtė vetėm pėr dėshirėn instinktive tė vazhdimit tė emrit tė familjes apo pėr sy tė njerėzve, ashtu siē bėjnė mosbesimtarėt.

Konceptimi i Fesė nė Shoqėrinė e Paditurisė.

Njerėz tė tillė, tė pėrshkruar mė lart, tė cilėt nuk i japin Allahut vlerėsimet e duhura pra janė "tė paditur", e kanė interpretuar besimin, fenė sipas llogjikės dhe bestytnive tė tyre tė shtrembėra. Konceptimi rezultant i fesė tregon devjime tė dukshme nga feja origjinale e parashtruar nga Kur'ani. Kur'ani e pėrkufizon fenė e sjellė me Profetin Muhammed (s.a.u.s.) si njė fe qė : "i ēliron njerėzit nga barrėt e rėnda dhe nga prangat qė qenė mbi ta" (Sure al-A'raf: 157) dhe si njė fe qė "nuk pėrmban vėshtiėsi nė tė":

…Ai ju ka zgjedhur ju dhe nuk ka venė ndonjė mundim nė fč; ėshtė feja e babait tuaj Ibrahimit. Ėshtė Ai qė ju ka emėrtuar Muslimanė...(Sure el-Haxh: 78)

Nė Kur'an, Allahu thėrret njerėzit tė reflektojnė dhe, pasi tė shohin bestytnitė e gabuara dhe metodat qė ndjekin, tė kthehen nė atė jetė qė mendohet nga Allahu si mė e pėrshtatshme.

Tė paditurit, qė bėjnė sikur nuk kuptojnė mesazhin e qartė dhe tė kuptueshėm tė Kur'anit, kanė fabrikuar, nė emėr tė Islamit, njė fč jotolerante dhe tė cekėt. Disa nga karakteristikat e kėsaj feje tė shtrembėr janė si mė poshtė:

Feja e prezantuar nė Kur'an i thėrret njerėzit tė shėrbejnė vetėm Allahun dhe kėshtu i ēliron ata nga pesha e tė gjitha qenieve tė tjera. Meqė nuk detyrohet tė arrijė kėnaqėsinė e njerėzve tė tjerė, individi ėshtė pėrgjegjės vetėm tė fitojė pėlqimin e Allahut. Njerėzit e shoqėrisė sė paditur kanė zhvilluar njė konceptim tė fesė qė nuk kėrkon tė arrijė kėtė por thjesht ėshtė njė institucion shoqėror. Duke veshur kėtė perceptim, kjo fč fallso bie nė njė formė qė sė pari shqetėsohet me faktin "ēfarė do mendonin njerėzit" - mendim shumė i largėt nga feja e vėrtetė.

Me kėto keqkutime rreth fesė, shoqėria e paditur ka ekuivalentuar, nė masė tė gjėrė, fenė me traditėn. Ritet dhe bestytnitė lokale apo faktorėt kulturorė janė shkrirė me fenė e cila, "duke qenė kaq e devotshme", ka prishur "traditat e stėrgjyshėrve tė tyre". Feja e sjellė nga Kur'ani dhe e mishėruar nė jetėn shembullore tė Profetit (s.a.u.s.) nuk ka aspak ngjasim me kėto. Nė Kur'an, Allahu urdhėron njeriun tė ruajė kufijtė e Tij dhe tė konsiderojė sunnetet e Profetit (s.a.u.s.) si njė matje apo vlerėsim. Gjatė historisė, profetėt kanė luftuar me ata qė kėrkonin tė mohonin tė vėrtetėn vetėm pėr ruajtjen e bestytnive tė trashėguara nga stėrgjyshėrit e tyre. Morali qė ata shfaqėn tregohet nė ajetin e mėposhtėm:

"Kur u thuhet atyre: "Ndiqni atė qė ka zbritur Allahu", ata thonė: "Jo! Mė mirė ne do tė ndjekim ēfarė gjetėm nga baballarėt tanė". Edhe pse baballarėt e tyre nuk kuptonin gjė dhe nuk ishin tė drejtuar! (Sure el-Bekare: 170)

E njėjta temė pėrsėritet nė suret el-Ma'ideh: 104, An'am:91, al-A'raf: 28 dhe nė shumė ajete tė tjera

Ata qė e konsiderojnė fenė si njė institucion shoqėror dhe e identifikojnė atė me traditat nė tė vėrtetė e kanė larguar fenė nga llogjika bazė. Megjithatė, ashtu siē na informon dhe Kur'ani, tė jesh Musliman do tė thotė tė jesh i menēur, i urtė. Besimtarėve u kėrkohet gjithmonė tė mendojnė, tė vėzhgojnė dhe kėshtu pra tė shohin ajetet e Kur'anit. Feja dhe urtėsia janė tė ndėrlidhura; duke praktikuar urtėsinė fiton besim dhe besimi rritet sa mė shumė tė pėrdorėsh urtėsinė. Kurse, tė paditurit e mendojnė fenė tė pėrbėrė vetėm nga besimi, por urtėsia ėshtė ēelėsi i aftėsisė sė tė kuptuarit tė ekzistencės sė Allahut dhe veēorive tė Tij. Pėr pasojė, besimi nė Allahun nė kėtė shoqėri ka natyrė shumė tė dobėt. Pėr tė mos tronditur kėtė fč tė dobėt, anti-Kur'anore, ata zhvillojnė njė qėndrim tė paarsyeshėm qė nėnkupton se "tė mendosh thellė mbi ēėshtjet fetare mund tė jetė e dėmshme pėr besimin"

Kjo llogjikė, qė lind nga mosdija, nuk pengon futjen e principeve tė reja nė fč si dhe lejon bėrjen tė paligjshme asaj qė ėshtė e ligjshme.

Kur'ani shpesh tėrheq vėmendjen ndaj kėsaj llogjike "ndaluese" qė shqetėson shumė njerėz:

Thuaj: "Kush e ka ndaluar veshjen bukur me rrobat e dhuruara prej Allahut, tė cilat Ai i ka krijuar pėr robt e Tij si dhe ushqimet e pastra si mirėsi pėr ju?Thuaj: "Gjėrat qė ka ndaluar Zoti im janė gjynahet e mėdha qė kryhen hapur ose fshehur, gjynahet e ēdolloji, shtypja pa tė drejtė, vėnia shok Allahut nė adhurim, gjė pėr tė cilėn Ai nuk ka dhėnė asnjė tė drejtė e asnjė provė si dhe pėrfolja pėr Allahun pėr gjėra pėr tė cilat ju nuk keni asnjė dijeni."(Sure al-A'raf: 32-33)

Dhe pse tė mos hani nga ai (mish) mbi tė cilin ėshtė pėrmendur Emri i Allahut, nė njė kohė kur Ai jua ka shpjeguar juve me imtėsi se ēfarė ju ndalohet pėrveēse rastet e shtrėngesės nga mospasja? Dhe vėrtetė, shumė e shtyjnė nė gabim popullin me dėshirat e tyre me dije e pa dije. Padyshim qė Zoti yt i di mė mirė ata qė i kalojnė kufijtė.(Sure En'am:119)

O ju qė keni besuar! Mos i bėni tė paligjshme gjėrat e mira tė cilat Allahu i ka bėrė tė ligjshme pėr ju dhe mos i kaloni kufijtė. Ėshtė e vėrtetė se Allahu nuk i do thyerėsit e ligjeve.(Sure al-Ma'ideh:87)

Si rezultat i kėtij degjenerimi tė shkaktuar nga shoqėria e mosdijes, Islami po paraqitet si "njė fč e posaēme pėr beduinėt". Por faktet janė ndryshe. Profetėt kanė qenė gjithmonė mė tė civilizuarit e kohės sė tyre. Ata ishin njerėz tė kulturuar dhe tė ndriēuar me vlera estetike tė rafinuara. Me pallatin e tij, i cili njihet tė jetė njė kryevepėr arkitekturale, Profeti Sulejman (a.s.) ėshtė njė nga shembujt mė tė shquar tė pėrmendur nė Kur'an.

Tė jėsh Musliman nuk do tė thotė tė jesh i ngjitur pas njė tradite kulturore apo vlerave nostalgjike. Padyshim qė nuk do tė thotė tė jesh patjetėr "lindor" apo as tė jesh ndjekės i njė kulture tė vetme. Tė jesh Musliman do tė thotė tė jesh shėrbyes i Allahut dhe tė jesh mirėnjohės pėr tė mirat e Tij. Do tė thotė tė pėrpiqesh ta njohėsh Allahun, t'i afrohesh Atij dhe tė jesh njė qenie njerėzore me karakter fisnik.

Njė Musliman i vėrtetė ėshtė ai qė kėrkon pėlqimin e Krijuesit tė tij, Allahut, tė Gjithfuqishmit, dhe qė rri larg ēdo parashikimi material apo shpirtėror pėrveē atyre qė i bėjnė tė fitojė kėnaqėsinė e Tij

Ky ėshtė pra, pėrkufizimi i Muslimanit.