Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
MREKULLIA E KRIJIMIT NË ADN - Harun Yahya

MREKULLIA E KRIJIMIT NĖ ADN


INFORMATAT NĖ STRUKTURAT E GJALLA DHE VDEKJA E MATERIALIZMIT

Filozofia materialiste qėndron nė themele tė teorisė sė evolucionit. Materializmi mbėshtetet nė supozimin se gjithqka qė ekziston ėshtė materie. Sipas kėsaj filozofie, materia ka ekzistuar qysh nga pėrjetėsia, do tė vazhdojė tė ekzistojė pėrgjithmonė dhe nuk ka gjė tjetėr pos materies. Pėr tė mbėshtetur pohimin e tyre, materialistėt e pėrdorin logjikėn e quajtur "reduktionizėm". Kjo ėshtė ideja se gjėrat qė nuk janė tė observueshme mund qė sqarohen gjithashtu me shkaqe materiale.

Pėr tė qartėsuar gjėrat le tė marrim njė shembull nga mendja e njeriut. Ėshtė evidente se mendja nuk mund tė preket apo shihet. Pėr mė tepėr, kjo nuk ka ndonjė qendėr nė trurin e njeriut. Kjo situatė pashmangshėm qon nė konkluzionin se mendja ėshtė koncept pėrtej materies. Kėshtuqė, qenia tė cilės ne i referohemi si "Unė", e cila mendon, dashuron, nervozohet, brengoset, ndjen kėnaqėsi apo dhembje, nuk ėshtė qenie materiale sikur sofa, dėrrasa apo guri.

Materialistėt megjthatė pohojnė se mendja ėshtė e "thjeshtėsuar nė materie". Sipas pohimit materialist, tė menduarit, dashuria, brengosja dhe tė gjitha aktivitetet tona mentale nuk janė asgjė tjetėr veqse reaksione kimike qė ndodhin midis atomeve nė tru. Dashuria ndaj dikuj ėshtė reaksion kimik nė disa qeliza nė trurin tonė, dhe frika ėshtė njė tjetėr reaksion. Filozofi i famshėm materialist Karl Vogt e nėnvizoi kėtė logjikė me fjalėt e tij tė famshme "Ashtu sikur qė mėlqia e tajon vrerin, edhe truri ynė e sekreton mendimin."16 Por vreri ėshtė materie, pėrderisa nuk ka ndonjė fakt se edhe mendja ėshtė diqka e tillė.

Reduksionizmi ėshtė deduksion (pėrfundim) logjik. Sidoqoftė, deduksioni logjik mund tė bazohet nė themel solide apo nė themele tundėse. Pėr kėtė arsye, pyetja qė ne duhet ta bėjmė ėshtė: Qfarė ndodhė kur reduksionizmi, logjika themelore e materializmit, krahasohet me tė dhėnat shkencore?

Shkencėtarėt dhe mendimtarėt materialistė tė shekullit 19 mendonin se pėrgjigja do tė ishte se "shkenca e vėrteton reduksionizmin". Sidoqoftė, shkenca e shekullit 20 ka shafaqur njė pamje krjet ndryshe.

Njė nga qėshtjet mė tė spikatura nė kėtė pamje ėshtė "informata" e cila ėshtė prezente nė natyrė dhe e cila kurrė nuk mund tė reduktohet nė materie.

Materia nuk mund tė prodhojė informata

Mė herėt ne kemi pėrmendur se nė ADN-nė e qenieve tė gjalla ekzistojnė informata jashtėzakonisht gjithėpėrfshirėse. Diqka qė ėshtė e vogėl sa e njėqindėmijėta pjesė e milimetrit pėrmbanė njė farė "banke tė tė dhėnave" qė specifikon tė gjitha detajet fizike tė trupit tė qenies sė gjallė. Pėr mė tepėr, trupi poashtu e pėrmbanė sistemin qė i lexon kėto informata, i interpreton ato dhe e kryen pastaj "prodhimin" nė pajtim me to. Nė tė gjitha qelizat e gjalla, informatat nė ADN lexohen nga enzime tė ndryshme dhe pastaj prodhohen proteinat sipas kėtyre informatave. Ky sistem e bėn tė mundshėm prodhimin e miliona proteinave pėr ēdo sekondė, dhe atė tė llojit tė duhur tė proteinės pėr vendin e duhur nė trupin tonė. Nė kėtė mėnyrė, qelizat e vdekura tė syrit zėvendėsohen me ato tė gjalla dhe qelizat e vjetra tė gjakut zėvendėsohen me tė rejat.

Le ta konsiderojmė nė kėtė pikė pohimin e materializmit: A ėshtė e mundur qė informatat nė ADN tė reduktohen nė materie, siq sugjerojnė materialistėt? Ose, me fjalė tjera, a mund tė pranohet pohimi se ADN ėshtė vetėm njė pėrzierje e materies, dhe se informatat qė ajo i pėrmbanė vijnė si rezultat i interaksioneve tė rėndomta tė pjesėve tė tilla tė materies?

Tė gjitha hulumtimet, observimet dhe eksperimentet shkencore tė kryera nė shekullin 20 tregojnė se pėrgjigjja nė kėtė pyetje ėshtė definitivisht "Jo". Drejtori i Institutit Federal Gjerman pėr Fizikė dhe Teknologji Prof. Dr. Werner Gitt ka pėr tė thėnė kėtė lidhur me kėtė qėshtje:

Sistemi i koduar gjithmonė patjetėr pėrfshinė proces intelektual jomaterial. Materia fizike nuk mund tė prodhojė kod informatash. Tė gjitha pėrvojat tregojnė se ēdo pjesė e informacionit kreativ pėrfaqėson disa pėrpjekje mendore dhe mund tė lidhet me ide-dhėnėsin personal i cili e ka vėnė nė pėrdorim vullnetin e tij tė lirė dhe tė cilit i ėshtė dhuruar mendja intelegjente…Nuk ekziston asnjė ligj i natyrės, asnjė proēes i njohur dhe asnjė sekuencė ngarjesh e cila mund tė bėjė informatat qė tė lindin nga materia vetvetiu...17


Materia e cila pėrmbanė informatat ėshtė e rregulluar nga poseduesi i atyre informatave. Informatat nė ADN janė dizajnuar dhe krijuar nga Zoti, poseduesi i intelegjencės sė pakrahasueshme.

Fjalėt e Werner Gitt e pėrmbledhin konkluzionin e "teorisė sė informatave", e cila ėshtė zhvilluar nė 50 vitet e fundit dhe ėshtė pranuar si pjesė e termodinamikės. Teoria informative e investigon origjinėn dhe natyrėn e informatave nė univers. Konkluzioni i arritur nga teoretėt informativė si rezultat i studimeve tė gjata ėshtė se "Informata ėshtė diqka tjetėr nga materia. Ajo kurrė nuk mund tė reduktohet nė materie. Origjina e informatės dhe ajo e materies fizike duhet hetuar ndaras."

Pėr shembull le tė mendojmė lidhur me burimin e njė libri. Libri pėrbėhet nga letra, ngjyra dhe informatat qė ai i pėrmbanė. Letra dhe ngjyra janė elemente materiale. Burimi i tyre ėshtė prapė materia: Letra ėshtė prodhuar nga celuloza dhe ngjyra nga materiet pėrkatėse kimike. Por, informatat nė libėr janė jomateriale dhe nuk mund tė kenė burim material. Burim i informatės nė secilin libėr ėshtė mendja e personit qė e ka shkruar atė.

Pėr mė tepėr, kjo mendje e pėrcakton se si do tė pėrdoren letra dhe ngjyra. Libri primarisht formohet nė mendjen e autorit. Autori pastaj e ndėrton nė mendjen e tij zingjirin e logjikės dhe i rregullon sentencat e tij. Nė hapin e dytė, ai i vendos ato nė formė materiale, pra mund tė thuhet se ai i kryen pėrkthimin e informatave tė mendjes sė tij nė letėr, duke pėrdorur laps, makinė shkrimi apo kompjuter. Mė vonė kėto shkronja shtypen nė shtėpinė botuese dhe marrin formėn e librit tė pėrbėrė nga letra dhe ngjyra.

Kėshtuqė mund ta japim kėtė konkluzion tė pėrgjithshėm: "Nėse materia fizike pėrmbanė informata, atėherė ajo materie duhet tė jetė dizajnuar nga njė mendje qė ka poseduar informatat nė fjalė. Sė pari ėshtė mendja. Ajo mendje i kthen informatat qė i posedon, nė materie, veprim ky qė pėrbėn aktin e dizajnit."

Origjina e Informatave nė Natyrė

Kur e aplikojmė kėtė definim shkencor tė informatės nė natyrė, pėr pasojė kemi njė rezultat shumė tė rėndėsishėm. Kjo pėr arsyen se natyra tė pėrmbytė me masėn e pafundme tė informatave (si pėr shembull nė rastin e ADN-sė), dhe duke qenė se kjo informatė nuk mund tė reduktohen nė materie, ajo pra vie nga njė burim tjetėr jashtė materies.

Njė nga mbrojtėsit mė tė flaktė tė teorisė sė evolucionit, George C. Williams e pranon kėtė realitet tė cilin shumica e materialistėve dhe evolucionistėve ngurrojnė ta shohin. Williams nė mėnyrė tė fuqishme e ka mbrojtur materializmin me vite tė tėra, por nė artikullin qė shkroi nė vitin 1995, ai i vė nė pah jokorrektėsitė e qasjes materialiste (reduksioniste) e cila pohon se ēdo gjė ėshtė materie:

Biologėt evolucionistė kanė dėshtuar tė shohin se ata kanė tė bėjnė me dy fusha qė nuk kanė plotpjestues tė pėrbashkėt: me fushėn e informatės dhe atė tė materies. Kėto dy fusha kurrė nuk mund tė sillen sė bashku nė ndonjė koncept tė njohur rėndom si "reduksionizėm". Gjeni ėshtė njė pako e informatave dhe jo njė objekt…Nė biologji kur flitet pėr gjėra si gjenet, gjenotipet dhe grumbujt e gjeneve, flitet pėr informata e jo pėr objektiva fizike…Kjo mungesė e pėrshkruesve tė pėrbashkėt i bėn materien dhe informatėn dy fusha tė ndara tė ekzistencės, tė cilat duhet diskutuar ndaras, nė termet e tyre tė veta.18

Kėshtuqė, pėrkundėr supozimeve tė materialistėve, burimi i materieve nė natyrė nuk mund tė jetė vetė materia. Burim i informatės nuk ėshtė materia por Menquria superiore jashtė materies. Kjo Menquri ka ekzistuar para materies. Materia ėshtė sjellur nė ekzistencė, i ėshtė dhėnė formė dhe ėshtė organizuar nga Ai.


 

    

16 Encyclopędia Britannica, "Modern Materialism"
17 Werner Gitt. In the Beginning Was Information. CLV, Bielefeld, Germany, p. 107, 141
18 George C. Williams. The Third Culture: Beyond the Scientific Revolution. (ed. John Brockman). New York, Simon & Schuster, 1995. p. 42-43.