Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
ISAI (JEZUSI) DO TË KTHEHET- Harun Yahya
ISAI (JEZUSI) DO TË KTHEHET



NJERĖZIT NĖ HALL LUTEN PĖR SHPĖTIMTAR

Ē'keni qė nuk luftoni pėr Zotin dhe pėr (t'i shpėtuar) tė paaftit : nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė cilėt luten: "Zoti ynė, nxirrna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!" (Sura en-Nisa:75)

Duke lexuar Kur'anin ne ndeshemi me njė fakt tė caktuar: para ardhjes sė njė tė dėrguari nė njė shoqėri, shpesh korrupcioni shoqėror dhe moral mbizotėron atje. Me tė ardhur tė njė tė dėrguari tek njė shoqėri, ata qė e pasojnė atė arrijnė njė jetė tė lumtur, tė qetė dhe tė begatshme madje edhe gjatė luftės sė tyre tė ndershme pėr kėnaqėsinė e Allahut. Megjithatė, pas kėsaj periudhe tė bekuar, njerėzit qė gėzuan tė mirat e kėsaj periudhe devijuan nga vlerat e tyre shpirtėrore, ngritėn krye dhe nė fund gati sa nuk u kthyen nė mosbesim. Nė disa raste, ata adhuruan zotėra tjerė pėrveē Allahut dhe kėshtu i bėnė padrejtėsi vetvetes dhe nė njėfarė mėnyre pėrgatitėn fundin e tyre me duart e tyre.

Nė Kur'an (Sura Merjem), Allahu rrėfen pėr besnikėrinė, sinqeritetin dhe frikėn qė tė dėrguarit ndjenė ndaj Allahut dhe pastaj na njofton pėr mėnyrėn se si gjeneratat qė erdhėn pas tyre humbėn plotėsisht besimin e tyre. Ata devijuan pėr shkak tė tekeve dhe dėshirave tė tyre dhe privuan veten prej tė gjitha vlerave tė tyre. Vargjet pėr kėta njerėz janė dhėnė nė vazhdim:

Kėta (tė pėrmendur) ishin qė Allahu i gradoi nga pejgamberėt pasardhės tė Ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė i patėm bartur (nė anije) bashkė me Nuhun, prej pasardhėsve tė Ibrahimit dhe tė Jakubit (Israilėt), dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur. Kur u lexoheshin atyre ajetet (shenjat) e tė Gjithėmėshirshmit, binin nė sexhde dhe qanin. E pas tyre (tė mirėve) erdhėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin e u dhanė pas kėnaqėsive (trupore), e mė vonė do tė hidhen nė ēdo tė keqe (ose nė Gaja). (Merjem: 58-59)

Ata njerėz qė nuk pėrfillėn pėrgjegjėsitė e tyre hyjnore vuajtėn zemėrimin e Allahut tė shprehur me fatkeqėsi tė ndryshme. Allahu tėrhoqi pėrkrahjen e Tij prej kėtyre njerėzve. Sipas vargut "E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė…" (Sura Ta Ha: 124), ata vuajtėn prej shumė tė kėqijave si skamja dhe problemet shoqėrore dhe ekonomike qė buronin nga degjenerimi i tyre moral dhe paqėndrueshmėria politike.

Nėn sistemet mbizotėruese tė mosbesimit (sistemet e kufrit), kėta njerėz qė u treguan pėrbuzės ndaj shpalljes hyjnore iu nėnshtruan trysnive dhe padrejtėsive tė ndryshme. Periudha e Faraonit (Firaunit) ėshtė njė shembull tipik i rrėfyer nė Kur'an. I ngazėllyer me begatinė e tij, Faraoni ēoi njė jetė tė shfrenuar dhe populli i tij vuante nėn tiraninė e tij. Kjo gjendje na shfaqet nė njė strofė kėshtu:

Me tė vėrtetė, faraoni ka ngritur kryet lart nė tokė, e popullin e saj e ka ndarė nė grupe dhe njė grup prej tyre e shtyp, ashtu qė djemtė e tyre ua mbytė, e gratė e tyre ua lė tė jetojnė. Vėrtet, ai ishte prej mė shkatėrrimtarėve. (Sura Kasas: 4)

Nė rrethana tė tilla nė tė cilat njerėzit provojnė probleme shoqėrore dhe ekonomike nėn tiraninė e udhėheqėsve tė padrejtė, nevoja pėr njė shpėtimtar ndjehet thellėsisht. Ky ėshtė personi i cili largon pikėpamjet e padobishme tė sistemit tė shkaktuar nga mosbesimi (kufri) i sunduesit dhe popullit tė tij dhe sjellė paqen, drejtėsinė dhe sigurinė qė shkojnė sė bashku me bindjen ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij.

Pas Profetit Musa (as), Bijtė e Izraelit gjithashtu u ballafaquan me vėshtirėsi tė njėjta nėn sundimin e tiranėve. Ata u dėbuan nga shtėpitė dhe tokat e tyre dhe vuajtėn shumė. Duke kuptuar se as idhujt qė ata adhuronin, as pasuria e tyre dhe as paraardhėsit e tyre nuk do t'i shpėtonin nga rrethana tė tilla tė padėshirueshme, ata kėrkuan njė mbret nga Allahu; njė shpėtimtar qė do t'i shpėtonte nga ky sistem i vrazhdė. Allahu iu pėrgjigj thirrjes sė kėtyre njerėzve dhe iu dėrgoi atyre Talutin (Saulin nė Bibėl). Allahu shpalli nė Suren Bekare si vijon:

A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė Israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem'unit): "Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e Allahut!" Ai (pejgamberi) tha: "A mund tė ndodhė qė nėse lufta ju bėhet obligim ju tė mos luftoni?" Ata thanė: "E ē'kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e Allahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijtė tanė?" E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapsėn. Allahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve. (Bekare: 246)

"Sdo tė gjeni asnjė ndryshim nė Ligjin e Allahut"

Nga ngjarjet e rrėfyera nė Kur'an, kuptojmė se pothuajse e njėjta gjė iu ndodhi qytetėrimeve tė kaluara qė ngritėn krye kundėr tė dėrguarve tė tyre. Rrethanat nė tė cilat jetuan njerėzit, dėrgimi i tė dėrguarve pėr t'i paralajmėruar ata dhe shkatėrrimi i tyre, tė gjitha ndjekin njė rrjedhė tė njėjtė tė ngjarjeve.

Shoqėritė moderne gjithashtu i nėnshtrohen njė korrupcioni dhe degjenerimi tė shpejtė. Varfėria, mjerimi dhe kaosi shndėrrojnė jetėrat e njerėzve nė njė ērregullim tė plotė dhe i bėn ata tė dėshirojnė njė jetė tė qetė nė tė cilėn mbizotėron mirėsia. Me sa duket, drejtėsia mund tė mbizotėroj vetėm nėse vlerat e Kur'anit mbizotėrojnė nė mesin e njerėzve. Vetėm njerėzit qė posedojnė vlera tė vėrteta mund tė sjellin zgjidhje pėr tė gjitha hallet tė cilat pėrjetojnė njerėzit sot. Me tė vėrtetė, Allahu dėrgoi profetėt dhe tė dėrguarit tek gjeneratat e mėhershme, tė cilat pėrjetuan kriza tė ngjashme shoqėrore dhe Ai nganjėherė iu dhuroi begati dhe madhėshti mahnitėse atyre qė pasuan tė dėrguarit. Kjo rrėfehet nė vargun vijues:

Sikur banorėt e kėtyre vendbanimeve tė kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Ne do t'ju hapnim begati nga qielli e toka, por ata mohuan tė vėrtetėn, andaj Ne i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė merituan. (Sura al-A'raf: 96)

Ky varg sikurse edhe shumė vargje tė tjera qė e vėrtetojnė kėtė, zbulon se rruga e vetme pėr tė arritur lumturinė dhe qetėsinė ėshtė aderimi nė Islam. Ky parim do tė vlejė pėr gjeneratat e ardhshme sikurse qė vlejti pėr gjeneratat e mėparshme. Nė vendet e privuara nga parimet e Islamit, mbizotėrojnė padrejtėsia, pasiguria dhe paqėndrueshmėria. Ky ėshtė ligji i Allahut. Se nuk ekziston asnjė ndryshim nė ligjin e Allahut pohohet nė Kur'an si nė vijim:

…E kur u erdh atyre pejgamberi (paralajmėruesi), nuk u shtoi tjetėr vetėm se largim, Pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe dredhisė sė keqe, por dredhia e keqe nuk godit tjetėr vetėm ata qė e kurdisėn. Pra ata nuk janė duke pritur tjetėr vetėm gjurmėt e tė parėve, e nė ligjin e Allahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim. Nė ligjin e Allahut kurrė nuk do tė hasėsh nė ndryshim. (Fatir: 42-43)

Tė jetuarit e Islamit nė pajtim me Kur'anin

Siē pėrmendet nė pjesėn e mėparshme, njė gjė pėr tė cilėn na informon Kur'ani ėshtė se Allahu iu dėrgon profetėt dhe tė dėrguarit shoqėrive pėr t'i ēliruar nga mosbesimi dhe padrejtėsia. Ky profet apo i dėrguar udhėzon popullin e tij tė besojnė (tė kenė iman) nė Allahun duke mos i pėrshkruar Atij shokė dhe t'i frikėsohen Atij. Nėse ajo bashkėsi kėmbėngul nė mohim, ai i paralajmėron ata pėr zemėrimin e Allahut. Allahu thot nė Kur'an qė Ai nuk shkatėrron asnjė fis para se t'iu dėrgohet ky paralajmėrim:

Ne kurrė nuk kemi ndėshkuar asnjė vendbanim e ai t'mos ketė pasur pejgamber (paralajmėrues) qė t'ju pėrkujtojė (pėrfundimin e punės sė keqe). Ne nuk ishim kurrė tė padrejtė. (Shuara 208-209)

Nė kohėn nė tė cilėn ne jetojmė, mund tė vėrehet njė degjenerim, si fizik ashtu edhe shpirtėror nė mbarė shoqėrinė, i shoqėruar me njė paqėndrueshmėri ekonomike dhe politike. Ekzistojnė dallime tė mėdha nė mes tė tė pasurve dhe tė varfėrve dhe korrupcioni shoqėror vazhdon tė rritet pandėrprerė. Kur'ani pėrkujton njeriun se pas dhe madje edhe gjatė periudhave tė tilla tė errėta, Allahu gjithnjė tregon rrugėn e shpėtimit pėr ata qė sinqerisht e dėshirojnė atė. Nė kėtė mėnyrė, me siguri se Islami do tė pėrjetohet nė mbarė botėn dhe feja e vėrtetė do tė zėvendėsojė tė gjitha fetė pagane. Besimtarėve tė Tij tė vėrtetė (robėrve tė Tij tė vėrtetė - muminun), Allahu ju sjellė lajmin e mirė nė Suren et-Teube si nė vijim:

Por Allahu refuzon tė bėj ēfarėdo tjetėr pos ta pėrsosė Dritėn e Tij, ndonėse jobesimtarėt e urrejnė. Ai ėshtė qė e dėrgoi tė Dėrguarin e Tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė pėr ta lartėsuar mbi tė gjitha fetė, edhepse ata qė adhurojnė tė tjerėt pėrveē Allahut (idhujtarėt/mushrikėt) e urrejnė atė. (et-Teube: 32-33)

Nė Suren an-Nur, Allahu njofton besimtarėt e Tij tė vėrtetė qė punojnė "vepra tė mira" pa i shoqėruar Atij shokė dhe qė kėrkojnė vetėm kėnaqėsinė e Tij, se ata do tė fitojnė pushtet sikurse fituan gjithnjė besimtarėt qė iu paraprinė atyre, si vijon mė poshtė:

Atyre nga mesi juaj tė cilėt besuan dhė bėnė vepra tė mira Allahu u premtoi se do t'i bėjė zotėrues nė atė tokė ashtu si i pat bėrė zotėrues ata qė ishin para tyre dhe fenė tė cilėn Ai e pėlqeu pėr ta, do ta forcojė, e nė vend tė frikės Ai do t'u dhurojė siguri. Ata mė adhurojnė Mua e nuk mė shoqėrojnė asgjė. E kush edhe pas kėsaj mohon, tė tillė janė ata mė tė prishurit. (Nur: 55)

Njė gjė meriton tė pėrmendet kėtu. Nė vargjet e mėsipėrme, ėshtė dhėnė mjeti pėr pėrhapjen e Islamit; ekzistenca e besimtarėve qė janė thjeshtė robėr tė Allahut qė nuk i shoqėrojnė shokė Atij dhe qė bėjnė vepra tė mira nė udhėn e Tij…

Shpėtimtari i pritur

Ajo qė ėshtė rrėfyer deri mė tani ėshtė kjo: nė secilėn kohė, Allahu iu pėrgjigj thirrjes sė robėrve tė Tij tė cilėt kishin shumė nevojė pėr ndihmėn e Tij. Kjo gjithashtu vlen pėr kėtė kohė si edhe pėr tė ardhmėn. Ashtu siē ndodhi nė kohėrat e mėhershme, nė ditėt tona, gjithashtu, pritet qė Allahu do t'i shpėtojė njerėzit nga padrejtėsia e sistemit tė mosbesimit dhe do t'ua bėjė atyre tė njohura bukuritė e Islamit.

Nė veēanti pritet qė bota Islame do tė gjejė rrugėdalje nga korrupcioni qė po pėrjeton sot dhe besimtarėt e sinqertė do tė komunikojnė vlerat e Islamit nė gjithė botėn. Padyshim se, si nė ēdo kohė, sot njerėzit shpresojnė se njė shpėtimtar do tė paraqitet. Ky shpėtimtar qė do tė nxjerr njerėzimin nga "errėsira nė dritė," ėshtė feja Islame. Njerėzit qė tregojnė udhėn e tė jetuarit sipas kėtyre vlerave superiore do tė mposhtin tė gjitha sistemet qė e mohojnė Allahun, dhe do t'i zhvlerėsojnė tė gjitha ideologjitė e shtrembėruara.

Shkurt, Allahu do tė ndihmojė secilin popull sikurse u ndihmoi nė kohėrat e mėparshme. Allahu u premton kėtė robėrve tė Tij qė me sinqeritet i drejtohen Atij dhe kanė frikė tė madhe prej Tij:

Ata tė cilėt vetėm pse thanė: "Allahu ėshtė Zoti ynė" u dėbuan prej shtėpive tė tyre pa kurrfarė tė drejte. E sikur Allahu tė mos i zbrapste disa me disa tė tjerė, do tė rrėnoheshin manastiret, kishat, havrat e edhe xhamitė nė tė cilat pėrmendet shumė emri i Allahut. E Allahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e Tij, se Allahu ėshtė shumė i fuqishėm dhe gjithnjė triumfues. (Ai ndihmon) Ata tė cilėt kur Ne u mundėsojmė vendosjen nė tokė, e falin namazin, japin zeqatin, urdhėrojnė pėr tė mirė dhe largojnė prej tė keqes. Allahut i takon pėrfundimi i ēėshtjeve. (Haxh: 40-41)