Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
Gjunjezimi i Evolucionit - Harun Jahja

GJUNJEZIMI I EVOLUCIONIT

Disfata shkencore e Darvinizmit dhe e sfondit te tij ideologjik


Parathenie:
Pėrse teoria e evolucionit?

Shumė njerėz qė kanė dėgjuar tė flitet pėr teorinė e evolucionit, mendojnė se ajo ka tė bėjė vetėm me fushėn e biologjisė dhe se nuk ka lidhje me jetėn e tyre tė pėrditshme. Po sa i saktė ėshtė ky mendim? Me pak durim ēdonjėri mund tė kuptojė se njė mendim i tillė ėshtė krejt i gabuar, sepse shumė mė tepėr se njė koncept biologjik, teoria e evolucionit pėrbėn themelin e njė filozofie tė pabazuar nė realitet qė ka pushtuar mendjet e njė numri shumė tė madh njerėzish.

Kjo filozofi ėshtė "materializmi", e +-cila pėrmban njė numėr pikėpamjesh ireale pėr arsyen dhe mėnyrėn se si njeriu erdhi nė ekzistencė. Materializmi predikon se nuk ekziston asgjė tjetėr veē materies dhe se kjo materie ėshtė esenca e ēdo gjėje, qoftė kjo organike apo inorganike. Nisur nga kjo, ai mohon ekzistencėn e Krijuesit, Allahut tė Madhėruar. Duke e reduktuar ēdo gjė nė nivelin e materies, nocioni i mosekzistencės sė asgjėje pėrveē materies e transformon njeriun nė njė krijesė qė i kushton vėmendje vetėm asaj dhe e largon atė nga vlerat morale tė ēdo lloji. Kjo ėshtė pika e fillimit tė shkatėrrimit pėr individin.

Karl Marksi ka bėrė tė qartė se teoria e Darvinit pėrbėn njė mbėshtetje tė fuqishme pėr materializmin dhe, rrjedhimisht, pėr komunizmin. Ai gjithashtu kishte simpati pėr Darvinin, kjo gjė duket nė faktin qė ai ia dedikoi Darvinit librin e tij Das Kapital (Kapitali), i cili konsiderohet si vepra e tij mė e njohur. Nė botimin gjermanisht tė librit, Marksi shkruante: “Nga njė admirues i devotshėm i Darvinit.”

Dėmet e materializmit nuk janė tė kufizuara vetėm nė nivelin e individit. Materializmi gjithashtu kėrkon tė anullojė vlerat bazė mbi tė cilat qėndrojnė shteti dhe shoqėria e tė krijojė njė shoqėri pa shpirt, tė pandje- shme qė tregon kujdes vetėm pėr materien. Pėr shkak se anėtarėt e kėsaj shoqėrie kurrė nuk mund tė kenė mendime idealiste si patriotizmi, dashuria pėr njerėzit, drejtėsia, besnikėria, ndershmėria, sakrifica, nderi, morali i mirė etj., rendi social i vendosur nga kėta individė ėshtė i destinuar tė rrėnohet shumė shpejt. Pėr kėto arsye materializmi ėshtė njė nga kėrcėnimet mė tė mėdha pėr vlerat bazė tė rendit politik dhe social tė njė kombi.

Njė tjetėr anė negative e materializmit ėshtė struktura e tij e pėrbėrė prej ideologjive divergjente dhe anarkiste qė synojnė pėrjetėsinė e shtetit dhe popullit. Komunizmi, mė i spikaturi ndėrmjet kėtyre ideologjive, ėshtė rezultat politik natyral i filozofisė materialiste.

Teoria e evolucionit pėrbėn tė ashtuquajturat baza shkencore tė materializmit mbi tė cilat varet ideologjia komuniste. Duke marrė teorinė e evolucionit si pikė referimi, komunizmi kėrkon tė justifikojė veten dhe ta paraqesė ideologjinė e tij si diēka tė njohur dhe tė saktė. Kjo ėshtė arsyeja pse babai i komunizmit, Karl Marksi, shkroi pėr librin e Darvinit, "Origjina e Llojeve", i cili hedh bazat e teorisė sė evolucionit, se "ky ėshtė libri qė pėr- mban bazat e historisė sė natyrės pėr pikėpamjet tona."1

Nė fakt, mendimet materialiste tė ēdo lloji, mė tė shquarat prej tė cilave janė idetė marksiste, janė rrėzuar krejtėsisht pėr shkak se teoria e evolucionit, qė ėshtė dogmė e shekullit XIX, mbi tė cilėn mbėshtetet materiali- zmi ėshtė zhvlerėsuar totalisht nga zbulimet e shkencės bashkėkohore. Mosprovimi dhe mosvėrtetimi i hipotezave materialiste qė njohin ekzistencėn vetėm tė materies demonstron se qeniet janė prodhim i krijimit tė Njė Krijuesi.

Qėllimi i kėtij libri ėshtė tė paraqesė faktet shkencore qė refuzojnė nė tė gjitha fushat teorinė e evolucionit dhe tė informojė njerėzit pėr qėllimin e vėrtetė tė kėsaj tė pseudo-shkence, e cila nė tė vėrtetė ėshtė mashtrim.

Duhet theksuar se evolucionistėt nuk kanė ēfarė pėrgjigje tė japin pėr librin qė ju jeni duke lexuar, madje ata as nuk do tė pėrpiqen ta bėjnė kėtė, sepse e dinė qė njė veprim i tillė thjesht do tė ndihmojė njerėzit tė kuptojnė mė mirė se evolucioni ėshtė njė gėnjeshtėr e qartė.

 
    


1 Cliff, Conner, "Evolucioni Kundėr Krijimit: Nė Mbrojtje tė Mendimit Shkencor", International Socialist Review (Revistė shtojcė mujore pėr militantėt), nėntor 1980.