Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
FATKEQËSITË QË SOLLI DARVINIZMI PËR NJERËZIMIN - Harun Yahya
FATKEQĖSITĖ QĖ
SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN




PJESA E KATERT

Darvinizmi: Burimi i Barbarisė Komuniste

Ideologjia qė i solli dėmin mė tė madh njerėzimit nė shekullin e mbushur me dhunė e barbarizėm dhe njėkohėsisht mė e pėrhapura nė botė ishte, pa dyshim, Komunizmi. Kjo ideologji, qė arriti kulmin e saj historik me dy filozofėt gjermanė Karl Marks dhe Frederik Engels nė shekullin XIX, derdhi kaq shumė gjak nė botė, saqė ua kaloi edhe nazistėve e imperialistėve tė dikurshėm. Komunizmi shkaktoi nė vdekjen e njerėzve tė pafajshėm dhe pėrhapi e nxiti dhunė, frikė e dėshpėrim ndėr njerėz. Edhe sot e kėsaj dite, kur flitet pėr vendet e Perdes sė Hekurt dhe Rusinė, imazhet qė zgjohen na sjellin parasysh vende tė pushtuara nga mjegulla, terri e dėshpėrimi, nga rrugė pa jetė, nga shqetėsimi dhe frika. Sado qė njerėzit mendojnė se Komunizmi u shemb nė vitin 1991, gėrmadhat qė la pas ekzistojnė ende. Sado "liberalė" tė jenė bėrė njė pjesė e komunistėve dhe marksistėve "tė papenduar", filozofia materialiste, ana e errėt e Komunizmit dhe e Marksizmit qė i largoi njerėzit nga feja dhe morali i mirė, ende vazhdon tė ndikojė te kėta njerėz.

Kjo ideologji qė pėrhapi terror nė ēdo cep tė botės, nė fakt, pėrfaqėsonte njė ide tė ardhur qė nga kohėt e lashta. Dialektika ėshtė njė bindje se i gjithė zhvillimi, nė gjithėsi, erdhi si rezultat i konfliktit. Nė bazė tė kėtij besimi, Marksi dhe Engelsi filluan tė analizonin historinė e botės. Marksi pretendonte se historia e njeriut ishte histori konflikti, se konflikti aktual ishte ai mes punėtorėve e kapitalistėve dhe se punėtorėt sė shpejti do tė ngriheshin dhe do tė organizonin njė revolucion komunist.

Tipari mė i spikatur i dy themeluesve tė Komunizmit ishte se, si tė gjithė materialistėt, ata ushqenin njė urrejtje tė madhe pėr fenė. Edhe Marksi, edhe Engelsi ishin ateistė tė bindur dhe zhdukjen e besimeve fetare e shikonin si thelbėsore nga pikėpamja e Komunizmit.

Por Marksit dhe Engelsit u mungonte diēka e rėndėsishme: me qėllim qė tė bėnin pėr vete njė publik sa mė tė gjerė, e panė tė nevojshme t'i jepnin ideologjisė sė tyre njė pamje shkencore. Dhe kėshtu, u krijua aleanca e rrezikshme qė solli dhimbje, kaos, vrasje masive, nxitje tė vėllait kundėr vėllait gjatė shekullit XX. Darvini bėri tė njohur teorinė e evolucionit nė librin e tij "Origjina e llojeve". Interesante ėshtė qė pretendimet bazė qė ai paraqiti ishin pikėrisht shpjegimet qė po kėrkonin Marksi dhe Engelsi! Darvini pretendonte se gjallesat u shfaqėn si rezultat i "luftės pėr mbijetesė" apo "konfliktit dialektik". Pėr mė tepėr, ai mohoi krijimin dhe hodhi poshtė besimet fetare. Pėr Marksin dhe Engelsin ky ishte njė rast qė s'duhej humbur.

Admirimi i Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin

Darvinizmi pati aq shumė rėndėsi pėr Komunizmin, sa vetėm disa muaj pas botimit tė librit tė Darvinit, Engelsi i shkroi Marksit: "Darvini, tė cilin e kam nė dorė duke e lexuar, ėshtė i shkėlqyer."78


Themeluesit e komunizmit, Karl Marks dhe Frederik Engels.

E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė. Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marksi. Pėrkundrazi, ekziston mundėsia tė shihen nė tė njėjtėn shoqėri, nė tė njėjtėn kohė, sisteme qė Marksi pretendonte se vijnė para apo pas njėra-tjetrės. Ndėrkohė qė njė pjesė e njė vendi pėrjeton sisteme tė ngjashme me sistemin feudal, nė njė pjesė tjetėr mund tė zbatohen rregullat kapitaliste. Kjo ėshtė arsyeja qė nuk ka asnjė provė se kalimi nga njė sistem nė tjetrin ndjek modelin evolucionar tė propozuar nga Marksi dhe teoria e evolucionit.

Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi. Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.

Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.

Marksi i ktheu pėrgjigje letrės sė Engelsit mė 19 dhjetor 1860, duke i shkruar: "Ky ėshtė libri qė pėrmban parimet bazė tė historisė sė natyrės sipas pikėpamjes sonė." 79

Nė njė letėr qė Marksi i shkroi Lasalit, njė tjetėr mik i tij socialist, mė 16 janar 1861, shkruan: "Libri i Darvinit ėshtė shumė i rėndėsishėm e mė shėrben si bazė nė shkencėn natyrore pėr luftėn e klasave nė histori."80 Nė kėtė mėnyrė ai zbulon rėndėsinė e teorisė sė evolucionit pėr Komunizmin.

Marksi e shfaqi simpatinė e tij pėr Darvinin, duke ia kushtuar atij veprėn e tij mė tė rėndėsishme, "Das Kapital" (Kapitali). Kopja e kėtij libri qė iu dėrgua Darvinit pėrmbante njė dedikim nga ana e vetė Marksit, i cili e pėrshkruante veten si njė "admirues i sinqertė" i natyralistit anglez.81

Edhe Engelsi e pranon admirimin e tij pėr Darvinin:

Natyra ėshtė prova e dialektikės dhe nuk duhet lėnė pa thėnė se, fundja, natyra vepron nė mėnyrė dialektike e jo metafizike… Lidhur me kėtė, Darvinit duhet t'i pėrmendet emri para tė tjerėve.82

Engelsi lavdėronte Darvinin njėlloj si Marksin. Ai shkruan:

"Ashtu sikurse Darvini zbuloi ligjin e evolucionit nė natyrėn organike, po ashtu edhe Marksi zbuloi ligjin e evolucionit nė historinė njerėzore."83

Shembja e pikėpamjes marksiste pėr historinė

Karl Marksi, themelues i Komunizmit, i pėrshtati idetė e Darvinit qė patėn ndikim tė thellė tek ai, me procesin dialektik tė historisė. Sipas Marksit, shoqėria ka kaluar nė faza tė ndryshme, gjatė historisė dhe faktori qė i ka pėrcaktuar kėto faza ishte ndryshimi nė mjetet dhe marrėdhėniet e prodhimit. Sipas kėsaj pikėpamjeje, ekonomia pėrcaktonte gjithēka. Historia kaloi nėpėr faza evolucioni: bashkėsi primitive, shoqėri skllavopronare, shoqėri feudale, shoqėri kapitaliste dhe faza e fundit do tė ishte shoqėria komuniste.

E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė. Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marksi. Pėrkundrazi, ekziston mundėsia tė shihen nė tė njėjtėn shoqėri, nė tė njėjtėn kohė, sisteme qė Marksi pretendonte se vijnė para apo pas njėra-tjetrės. Ndėrkohė qė njė pjesė e njė vendi pėrjeton sisteme tė ngjashme me sistemin feudal, nė njė pjesė tjetėr mund tė zbatohen rregullat kapitaliste. Kjo ėshtė arsyeja qė nuk ka asnjė provė se kalimi nga njė sistem nė tjetrin ndjek modelin evolucionar tė propozuar nga Marksi dhe teoria e evolucionit. Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi.

Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.

 

Nė njė vepėr tjetėr tė tij, Engelsi theksoi rėndėsinė e nxjerrjes nga Darvini tė njė teorie qė i kundėrvihej fesė:

Ai (Darvini) i dha konceptit metafizik tė natyrės goditjen mė tė rėndė, duke provuar se bota e sotme organike - bimėt, kafshėt, e si rrjedhim edhe njeriu - ėshtė produkt i njė procesi evolucioni qė vazhdon prej miliona vjetėsh.84

Pėrveē kėsaj, Engelsi tregoi se si e kishte pranuar ai teorinė e Darvinit, duke shkruar njė artikull tė titulluar "Roli qė ka luajtur puna, nė kalimin nga majmuni te njeriu".

Shkencėtari amerikan Conway Zirckle shpjegon se pėrse themeluesit e Komunizmit e pranuan menjėherė teorinė e Darvinit:

Marksi dhe Engelsi e pranuan evolucionin thuajse menjėherė pasi Darvini botoi librin "Origjina e llojeve". Evolucioni, natyrisht, ishte pikėrisht ajo qė themeluesve tė Komunizmit u duhej pėr tė shpjeguar se si njerėzimi mund tė kishte ardhur nė ekzistencė pa ndėrhyrjen e ndonjė force tė mbinatyrshme dhe, pėr pasojė, ai mund tė pėrdorej pėr tė mbėshtetur bazat e filozofisė sė tyre materialiste. Pėrveē kėsaj, interpretimi i evolucionit nga Darvini, sipas tė cilit, evolucioni kishte ndodhur nėpėrmjet pėrzgjedhjes natyrore, u dha atyre njė hipotezė tė ndryshme nga ajo e shpjegimit teologjik mbizotėrues tė faktit tė vėrejtur se tė gjitha format e jetės u janė pėrshtatur kushteve tė tyre.85

Tom Bethel, gazetar i revistės "Harper Magazine", shpjegon lidhjen midis Marksit dhe Darvinit, si mė poshtė:

Marksi nuk e admironte librin e Darvinit pėr arsye ekonomike, por pėr arsyen mė thelbėsore se universi i Darvinit ishte thjesht materialist dhe se shpjegimi i tij nuk pėrfshinte mė ndonjė lidhje me shkaqe tė pavėzhgueshme jomateriale jashtė apo "pėrtej" tij. Nė kėtė aspekt tė rėndėsishėm, Darvini dhe Marksi ishin shokė pėr kokė.86

Sot, lidhja midis Darvinizmit dhe Marksizmit ėshtė njė e vėrtetė e pranuar nga tė gjithė. Biografitė e Marksit gjithmonė e bėjnė tė qartė njė gjė tė tillė. Pėr shembull, njė biografi e Karl Marksit e pėrshkruan kėtė lidhje nė kėtė mėnyrė:

"Darvinizmi paraqiti njė sėrė faktesh qė mbėshtesin Marksizmin dhe shtjellojnė tė vėrtetėn e tij. Pėrhapja e ideve darviniste evolucionare krijoi njė terren pjellor tė pėrshtatshėm pėr idetė marksiste dhe i hapi rrugėn pėrvetėsimit tė tyre nga klasa punėtore… Marksi, Engelsi dhe Lenini u dhanė vlerė tė madhe ideve tė Darvinit. Ata nxorėn nė pah rėndėsinė e tyre shkencore dhe, nė kėtė mėnyė, u pėrshpejtua pėrhapja e kėtyre ideve."87

Siē e kemi parė, Marksi dhe Engelsi besonin me gėzim se koncepti i evolucionit pėrbėnte njė pėrkrahje shkencore pėr botėkuptimin e tyre ateist, por ky gėzim doli i parakohshėm. Teoria e evolucionit u pranua gjerėsisht, sepse ishte propozuar nė njė ambjent shkencor primitiv, si ai i shekullit XIX. Ajo ishte e mbushur me pasaktėsi dhe nuk mbėshtetej nė asnjė lloj prove shkencore. Shkenca qė njohu zhvillim tė madh nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, e nxori tė pavlefshme teorinė e evolucionit. (Pėr hollėsi tė mėtejshme, shih librin e shkruar nga Harun Jahja: "Gjunjėzimi i Evolucionit", i pėrkthyer dhe nė shqip) Kjo, nė tė njėjtėn kohė, nėnkuptonte shembjen e mendimit komunist dhe materialist, por ngaqė shkencėtarėt me pikėpamje materialiste e dinin se shembja e Darvinizmit nėnkuptonte, gjithashtu, edhe rrėnimin e ideologjive tė tyre, ata provuan tė gjitha metodat e mundshme pėr t'ua mbajtur tė fshehtė njerėzve rėnien e Darvinizmit.

Admirimi i pasuesve tė Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin

Pasuesit e Marksit dhe Engelsit, qė shkaktuan vdekjen e miliona njerėzve dhe u bėnė shkak qė qindra miliona tė tjerė tė jetonin nė vuajtje, dhunė e terror, e pranuan teorinė e evolucionit, duke shprehur gėzim e interes tė madh.

John N. Moore flet pėr lidhjet mes evolucionit dhe udhėheqėsve sovjetikė, tė cilėt vunė nė jetė idetė e Marksit dhe Engelsit nė Rusi:

Mėnyra e tė menduarit tė udhėheqėsve tė BRSS-sė ėshtė rrėnjosur thellė nė kėndvėshtrimin evolucionist.88

Ishte Lenini ai qė bėri tė mundur qė projekti i Marksit pėr revolucionin komunist tė realizohet. Lenini, udhėheqėsi i lėvizjes bolshevike komuniste nė Rusi, synonte tė rrėzonte me forcėn e armėve regjimin e carit. Kaosi pas Luftės sė Parė Botėrore u krijoi bolshevikėve mundėsinė qė po kėrkonin. Nė tetor 1917, me Leninin nė krye, komunistėt morėn pushtetin me forcėn e armėve. Pas revolucionit, Rusia u shndėrrua nė arenė lufte civile tė pėrgjakshme 3 vjeēare, mes komunistėve dhe pėrkrahėsve tė carit.

Ashtu si udhėheqėsit e tjerė komunistė, Lenini shpesh theksonte se teoria e Darvinit ishte baza themelore e filozofisė materialiste dialektike. Njė prej thėnieve tė tij zbulon mendimin e tij pėr Darvinizmin:

Darvini i dha fund besimit se llojet e botės bimore e shtazore nuk kanė asnjė lidhje me njėra-tjetrėn dhe se ato janė krijuar prej Zotit e, si rrjedhim, janė tė pandryshueshme.89

Edhe Trocki, qė pranohej si arkitekti mė i rėndėsishėm i Revolucionit Bolshevik pas Leninit, i dha rėndėsi tė madhe Darvinizmit. Ai e pohoi admirimin e tij pėr Darvinin kėshtu:

Zbulimi i Darvinit ėshtė triumfi mė i madh i dialektikės nė gjithė fushėn e materies organike.90

Pas vdekjes sė Leninit nė vitin 1924, Stalini, qė njihet si diktatori mė gjakatar nė historinė e njerėzimit, u vu nė krye tė Partisė Komuniste. Gjatė 30 viteve tė tij nė pushtet, Stalini do tė vėrtetonte se sa sistem i pamėshirshėm ishte komunizmi. Lėvizja e parė e rėndėsishme e Stalinit ishte marrja, nė emėr tė shtetit, e tokave tė fshatarėve qė pėrbėnin 80% tė popullsisė sė Rusisė. Nė emėr tė kėsaj politike kolektivizimi, qė kishte pėr qėllim zhdukjen e pronės private, tė gjitha prodhimet e fshatarėve rusė u mblodhėn me dhunė nga zyrtarė tė armatosur. Pėr pasojė, plasi njė zi buke e tmerrshme. Miliona gra, fėmijė dhe pleq qė nuk gjenin asgjė pėr tė ngrėnė vdisnin, duke u pėrpėlitur nga uria. Numri i tė vdekurve vetėm nė Kaukaz arriti 1 milion.

Stalini dėrgoi qindra mijėra njerėz qė tentuan tė mos i bindeshin kėsaj politike nė kampet e tmerrshme tė punės nė Siberi. Kėto kampe, ku tė burgosurve u dilte shpirti nė punė, u kthyen nė varr pėr pjesėn mė tė madhe tė kėtyre njerėzve. Nga ana tjetėr, dhjetra mijėra njerėz u ekzekutuan nga policia sekrete e Stalinit. Miliona tė tjerė u detyruan tė shpėrnguleshin nė viset mė tė largta tė Rusisė, pėrfshirė turqit e Krimesė dhe Turkmenistanit.

Me kėto politika gjakatare e mizore, Stalini vrau 20 milionė njerėz. Historianėt kanė zbuluar se ky barbarizėm i jepte atij kėnaqėsi tė madhe. Ai ndjente kėnaqėsi kur ulej nė tryezėn e tij nė Kremlin dhe shqyrtonte listėn e atyre qė kishin vdekur nė kampet e pėrqendrimit ose qė ishin ekzekutuar.

Pėrveē gjendjes psikologjike, nė tė cilėn ndodhej, ndikimi kryesor qė e nxiti tė bėhej njė vrasės i tillė i pamėshirshėm ishte filozofia materialiste qė ai besonte. Nga vetė fjalėt e Stalinit, baza themelore e kėsaj filozofie ishte teoria e evolucionit. Ai shpjegonte rėndėsinė qė u jepte ideve tė Darvinit:

Janė tri gjėra qė ne bėjmė pėr tė ēliruar mendjet e studentėve tanė. E kishim pėr detyrė t'u mėsonim atyre moshėn e tokės, prejardhjen gjeologjike dhe parimet e Darvinit.91

Kur Stalini ishte ende gjallė, njė shok i ngushtė fėmijėrie, nė librin "Ngjarje tė rėndėsishme nė jetėn e Stalinit", tregon si ishte bėrė ateist Stalini:

Qė nė moshė shumė tė re, kur ishte ende nxėnės nė shkollėn klerike, shoku Stalin ka treguar se ka pasur njė mendje kritike dhe ka shfaqur ndjenja revolucionare. Ai filloi tė lexojė Darvinin dhe u bė ateist.92

Nė tė njėjtin libėr, G. Glurxhidze, njė shok fėmijėrie i Stalinit tregon se si Stalini kishte nisur tė mos besonte mė nė Zot dhe i kishte thėnė se arsyeja ishte libri i Darvinit, duke e nxitur qė ta lexonte edhe ai.93

Njė tregues i rėndėsishėm i besimit tė verbėr tė Stalinit nė teorinė e evolucionit ishte mospranimi nė sistemin shkollor sovjetik i ligjeve gjenetike tė Mendelit nė kohėn kur erdhi nė pushtet. Kėto ligje, qė ishin pranuar nga e gjithė bota e shkencės qė nga fillimi i shekullit XX, mohonin pretendimin e Lamarkut se "tiparet e fituara mund tė pėrcillen te brezat pasardhės". Shkencėtari rus Lisenko e shihte kėtė si njė goditje tė fuqishme kundėr teorisė sė evolucionit dhe, nė tė njėjtėn kohė, si njė rrezik tė madh, ndaj dhe ia tregoi Stalinit mendimet e tij. Stalinit i bėnė pėrshtypje mendimet e Lisenkos dhe e emėroi kryetar tė shoqatave shkencore zyrtare. Kėshtu, shkenca gjenetike, e cila i kishte dhėnė njė goditje tė rėndė evolucionit, nuk u pranua nga asnjė shoqatė apo shkollė shkencore nė Bashkimin Sovjetik, derisa vdiq Stalini.

Gjatė sundimit tė Stalinit, Bashkimi Sovjetik ishte kthyer nė njė mjedis ku mbretėronte kaosi, ku pėr miliona njerėz jeta ishte pėrherė nė rrezik dhe ku mund tė arrestoheshin nga ēasti nė ēast, paēka se s'kishin bėrė asnjė krim pėr tė vuajtur tortura tė paimagjinueshme.

Kur analizojnė kėto ngjarje, disa komentues tė historisė bėjnė gabim kur mundohen tė provojnė se shkaku kryesor i gjithė kėsaj barbarie e mizorie tė pashpirt ishte se njerėz si Lenini, Stalini, Mao, Hitleri dhe Musolini karakterizoheshin nga psikopatia dhe ēekuilibri mendor. Ēfarė rastėsie ėshtė kjo qė e gjithė bota ra nė duart e njerėzve tė ēekuilibruar psikologjikisht nė tė njėjtėn kohė? Eshtė e qartė se tė gjithė kėta njerėz dhe ideologji kanė pirė nga i njėjti burim. Me pak fjalė, njė palė tjetėr ishte fajtore bashkė me ta. Shkaku qė kėta udhėheqės tė pashpirt tėrhiqnin pas vetes miliona njerėz dhe qė u lejoi atyre tė bėnin krime, ishte pėrkrahja "shkencore" qė u dha filozofia materialiste dhe Darvinizmi.

Mao Ce Duni: ambasadori i Darvinit dhe i Marksit nė Kinė

Ndėrkohė qė Stalini zbatonte regjimin e tij totalitar, njė tjetėr regjim komunist, i cili e shihte Darvinin si mbėshtetjen e tij shkencore, u vendos nė Kinė. Komunistėt, nėn udhėheqjen e Mao Ce Dunit, erdhėn nė pushtet nė vitin 1949 pas njė lufte tė gjatė civile. Maoja krijoi njė regjim shtypės dhe gjakatar, njėlloj si aleati i tij, Stalini, i cili e pėrkahu mjaft. Kina u bė skena e ekzekutimeve tė panumėrta politike. Nė vitet qė do tė vinin, militantėt e rinj tė Maos, tė njohur si "Rojet e Kuqe", do ta fusnin vendin nė njė atmosferė tmerri tė vėrtetė.

Maoja shpalli hapur bazėn filozofike tė sistemit qė krijoi, duke thėnė: "Socializmi kinez mbėshtetet te Darvini dhe teoria e evolucionit."94

Duke qenė marksist, ateist dhe ndjekės besnik i evolucionit, Maoja dha urdhėr qė materialet e leximit qė do tė pėrdoreshin nė institucionet arsimore gjatė kėsaj periudhė fillestare, tė pagėzuar me emrin "Hapi i madh pėrpara", tė ishin shkrimet e Ēarls Darvinit, si dhe materiale tė tjera qė pėrkrahnin paradigmėn e evolucionit.95

Kur komunistėt kinezė erdhėn nė pushtet, ata pėrdorėn teorinė e evolucionit si bazė pėr ideologjinė e tyre. Nė fakt, intelektualėt kinezė e kishin pranuar teorinė e evolucionit kohė mė parė.

Gjatė shekullit XIX, Perėndimi e konsideronte Kinėn si njė gjigand tė fjetur, tė izoluar dhe tė zhytur nė traditat e lashta.

Pak evropianė e kuptuan se me sa etje i thithėn intelektualėt kinezė idetė darviniste evolucioniste dhe panė tek ato ide njė nxitės shpresėdhėnės pėr pėrparim dhe ndryshim. Sipas shkrimtarit kinez Hu Shin ("Living Philosophies:", 1931), kur nė vitin 1898 u botua libri i Thomas Huxley, "Evolucioni dhe Etika", ai u brohorit dhe u pranua menjėherė nga intelektualėt kinezė. Tė pasurit sponsorizuan botime tė lira nė gjuhėn kineze, nė mėnyrė qė ato tė pėrhapeshin nė masat e gjera tė popullit.96

Kėshtu, njerėzit qė u kthyen kah Komunizmit dhe udhėhoqėn revolucionin komunist ishin ata intelektualė qė ishin "ndikuar thellė" prej ideve darviniste.

Nuk ishte e vėshtirė pėr Kinėn, pavarėsisht nga historia dhe besimet e saj tė forta panteiste, tė hynte nė darėn e Darvinizmit dhe Komunizmit. Nė njė artikull nė revistėn "New Scientist", filozofi darvinist kanadez Michael Ruse thotė nė lidhje me Kinėn e fillimit tė shekullit tė njėzetė:

Kėto ide zunė rrėnjė menjėherė, sepse Kina nuk i kishte pengesat e natyrshme intelektuale e fetare pėr evolucionin qė shpesh ekzistonin nė Perėndim. Dhe me tė vėrtetė, nga disa anė, Darvini ngjante pothuajse si kinez! Mendimi taoist dhe neokonfucian gjithmonė kishte theksuar "sendėsinė" te qeniet njerėzore. Fakti qė ne kemi gjėra tė pėrbashkėta me kafshėt nuk pėrbėnte ndonjė tronditje tė madhe… Nė kohėn e sotme, filozofia zyrtare ėshtė Marksizėm-Leninizmi, por pa mėnyrėn materialiste laike tė Darvinizmit (qė tani pėrbėn filozofinė e gjerė sociale), nuk do tė ishte pėrgatitur terreni pėr Maon dhe revolucionarėt e tij qė tė mbillnin farėn e tė vilnin tė korrat e tyre.97

Siē thotė mė lart Michael Ruse, me ngulitjen e ideve darviniste, Kina e pėrqafoi pa probleme Komunizmin. Populli kinez, i mashtruar nga idetė darviniste, rrinte e bėnte sehir kur kryheshin tė gjitha masakrat e Mao Ce Dunit, njė prej vrasėsve mė tė papėrmbajtur tė historisė. Jo vetėm nė Kinė, por edhe nė shumė vende tė tjera, Komunizmi ishte shkaku i pėrleshjeve, akteve tė pėrgjakshme, terrorizmit dhe luftės civile. Turqia ishte njė prej tyre. Nė vitet '60 dhe '70, grupet qė rrėmbyen armėt kundėr shtetit, me ėndrrėn qė tė zhvillonin njė revolucion komunist nė vend, e futėn Turqinė nė njė atmosferė tė errėt terrorizmi. Pas 1980-ės terrorizmi komunist u bashkua me rrymėn e separatizmit, duke u bėrė shkaku i vdekjes sė dhjetėra mijėra turqve, policėve e ushtarėve nė krye tė detyrės.

Ideologjia komuniste, qė solli gjakderdhje nė botė nė kėtė mėnyrė pėr 150 vjet rresht, u gjend gjithmonė krah pėr krah me Darvinizmin. Edhe sot e kėsaj dite, komunistėt janė pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Darvinizmit. Sa herė qė njeriu hedh sytė nga qarqet qė e mbrojnė me kokėfortėsi teorinė e evolucionit, gati nė ēdo vend tė botės, shikon marksistėt ne rreshtin e parė, sepse siē ka thėnė Karl Marksi, teoria e evolucionit pėrbėn bazėn e ideologjisė komuniste nga aspekti i shkencės natyrore dhe i siguron pėrkrahjen mė tė rėndėsishme shkencore mungesės sė besimit fetar tė komunistėve.

Baza e aleancės midis Darvinizmit dhe Komunizmit: Urrejtja pėr fenė

Siē e shpjeguam mė sipėr, arsyeja kryesore qė materialistėt dhe komunistėt u kapėn fort pas Darvinizmit ėshtė pėrkrahja qė siguron Darvinizmi pėr ateizmin. Filozofia materialiste ka ekzistuar gjatė gjithė historisė, por, deri nė shekullin XIX, shumica e filozofėve nuk kishin shkuar mė tej se librat e teorisė. Shkaku kryesor pėr kėtė ishte se deri nė atė kohė shumica e njerėzve tė shkencės besonin nė Zot dhe nė realitetin e krijimit, por nė shekullin XIX, filozofia materialiste dhe teoria e Darvinit filluan tė zbatoheshin nė shkencat natyrore. Darvinizmi ishte baza mė e rėndėsishme pėr kulturėn materialiste jofetare, e cila vuri vulėn e saj nė shekullin XIX, por e tregoi fytyrėn e vėrtetė kryesisht nė shekullin XIX. Ideologjitė qė lindėn nga kjo kulturė materialiste, siē e kemi shqyrtuar, u bėnė shkaku i dy luftrave botėrore, i luftrave civile tė panumėrta, i akteve terroriste, i genocidit, i shfarosjeve dhe barbarizmit. Pėr shkak tė kėtyre katastrofave, dhjetėra milliona njerėz humbėn jetėn, ndėrsa qindra miliona u shtypėn paturpėsisht dhe provuan mbi kurriz keqtrajtimet mė barbare. Shembja e qindra kishave dhe xhamive nga Stalini ėshtė thjesht njė tregues i urrejtjes sė Komunizmit ndaj fesė. Nė librin e tij "Lufta e gjatė kundėr Zotit", Henry Morris pėrshkruan lidhjen nė kėtė mėnyrė:

Pavarėsisht nga mangėsitė shkencore, karakteri, gjoja shkencor i evolucionit ėshtė pėrdorur pėr tė justifikuar tė gjitha llojet e sistemeve dhe praktikave jofetare. Mė i suksesshmi prej tyre, deri tani, duket se ėshtė Komunizmi. Ithtarėt e tij kudo nė botė janė mashtruar tė besojnė se Komunizmi duhet tė jetė i vėrtetė, pasi bazohet nė shkencėn e evolucionit.98

POL POTI DHE "FUSHAT E VDEKJES" TE KMEREVE TE KUQ

Nė vitet 1975-1979, gjatė sundimit tė Pol Potit, u vranė 2 milionė njerėz nga popullsia 7 milionėshe e Kamboxhias. Duke i llogaritur nė pėrqindje popullsie, vrasjet e Pol Potit, i cili ėndėrronte tė krijonte njė shtet komunist tė pėrsosur, ishin mė tė mėdha se ato tė Hitlerit e Stalinit. Objektivi kryesor i Pol Potit ishin doktorėt, inxhinierėt e shkencėtarėt, me pak fjalė, intelektualėt e vendit. Ai i vriste ata pa mėshirė. Madje ishte dhėnė edhe urdhėr qė tė vritej "kushdo qė mbante syze". Si pasojė e kėtyre vrasjeve ēnjerėzore, u shfaqėn "fushat e vdekjes" qė zgjatėn me vite.

Logjika qė pėrdornin oficerėt e Kmerit tė Kuq pėr tė justifikuar masakrat e tyre pėrmblidhej me kėto fjalė: "Po tė tė mbajmė, nuk fitojmė gjė. Po tė tė humbasim, nuk humbasim gjė." Ata vranė kėdo qė e konsideronin apo edhe dyshonin se ishte i padobishėm dhe i dėmshėm. Tė paktėn njė pjesėtar nga ēdo familje ka humbur jetėn nė kėto masakra.

Pol Poti, pėr tė cilin jeta e njeriut s'vlente asgjė, besonte se familja i zinte rrugėn vizionit tė tij radikal pėr Socializmin. Ai u pėrpoq ta hiqte qafe idenė e familjes, duke i pėrēarė familjet e duke i detyruar njerėzit tė jetonin nė vende tė pėrbashkėta. E njėjta politikė ishte zbatuar nga Stalini nė Rusi. Nė fillim u morėn tokat fshatarėve, pastaj u dhanė parcela tė vogla toke nė zona tė shpėrndara qėllimisht dhe shumė larg njėra-tjetrės. Si rezultat, me qėllim qė njė familje tė punonte arat e saj, tė ndara nė parcela tė vogla toke, pjesėtarėt e familjes detyroheshin tė jetonin tė ndarė nga njėri-tjetri.

Robert Templer, "Pol Pot's Legacy of Horror", The Age, 18 prill 1998, http://dithpran.org/PolPotegacy.htm.

Armiqėsia qė ushqente komunizmi dhe materializmi pėr fenė e tregoi veten gjatė kryengritjes bolshevike. Kishat dhe xhamitė u shembėn dhe ndėr kategoritė e atyre qė u pėrjashtuan nga "shoqėria e re socialiste", besimtarėt zinin njė vend tė rėndėsishėm. Pavarėsisht nga fakti se pjesa mė e madhe e shoqėrisė ishte fetare, ata u penguan tė kryenin detyrat fetare. Me qėllim qė tė evitohej e djela, kur tė krishterėt shkonin nė kishė, u hoq koncepti i njė dite pushimi pėr tė gjithė. Ēdo njeri do punonte 5 ditė, por dita e pushimit mund tė ishtė njė ditė ēfarėdo. Kjo masė u mor nga komunistėt "pėr tė lehtėsuar luftėn pėr eliminimin e fesė".99 Pas kėsaj, nė vitin 1928 dhe 1930, taksat qė paguanin besimtarėt u rritėn 10 herė, u hoqėn triskat e tallonat e ushqimit dhe ata nuk mund tė pėrdornin mė shėrbimet shėndetėsore, qė do tė thotė se ata nuk gėzonin mė tė drejta qytetare. Ata shpesh arrestoheshin, shkarkoheshin nga postet qė kishin dhe internoheshin. Nė vitin 1936 rreth 65% e xhamiave dhe 70% e kishave ishin shkatėrruar.

Masa tė dhunshme kundėr fesė u morėn edhe nė Shqipėri. Udhėheqėsi komunist i Shqipėrisė, Enver Hoxha, nė vitin 1967 e shpalli Shqipėrinė si vendin e parė "tė pafe". Besimtarėt u arrestuan pa asnjė arsye e disa prej tyre u vranė kur ishin nė arrest. Nė vitin 1948 dy peshkopė dhe 5.000 besimtarė u qėlluan. Edhe muslimanėt u trajtuan nė tė njėjtėn mėnyrė. Revista letrare mujore "Nėntori" njoftoi se 2169 xhami dhe kisha ishin mbyllur, nga tė cilat 327 ishin vende adhurimi katolike.

Shkaku i kėtyre veprimeve ishte, pa dyshim, qėllimi i Komunizmit pėr tė formuar shoqėri qė do tė mohonin ekzistencėn e Zotit dhe do tė besonin e vlerėsonin vetėm materien. Nė fakt, ky ishte njė prej objektivave kryesore tė Komunizmit, sepse udhėheqėsit komunistė e dinin qė ata do tė mund tė sundonin si tė donin vetėm mbi njerėz tė pandjeshėm tė shndėrruar nė makina, qė nuk e njihnin frikėn ndaj Zotit dhe qė kishin prirjen tė kryenin vrasje e shtypje sa herė tė urdhėroheshin.

Pretendimet e Darvinizmit, tė cilat i siguruan mbėshtetje ateizmit dhe justifikuan tė gjitha llojet e shtypjes dhe barbarisė, inkurajuan nė kėtė mėnyrė tė gjitha ideologjitė qė sollėn gjakderdhje dhe e cilėsuan jetėn njerėzore si diēka tė pavlerė. Kjo ėshtė arsyeja pse shekulli i fundit kaloi i mbushur me luftra tė tejzgjatura, masakra, akte dhune e armiqėsi.

Shtypja dhe dhuna qė i sollėn botės komunistėt darvinistė

Anarkia dhe terrori janė dy prej veglave tė domosdoshme tė Marksizmit dhe Komunizmit. Prirja e Marksizmit pėr terrorizėm e dhunė u shfaq nė eksperimentin e Komunės sė Parisit, kur Marksi ishte ende gjallė. Terrorizmi u bė njė pjesė e domosdoshme e ideologjisė komuniste pėr Leninin, sidomos nė kohėn kur ai po e kthente nė praktikė teorinė e Marksit. Siē do tė shihet nė faqet nė vijim, nė kohėn tonė, udhėheqėsit komunistė mbahen mend pėr shtypjen dhe vrasjet qė kanė kryer. Megjithatė, pavarėsisht nga kjo, disa qarqe ende mbulojnė muret me fotografitė e kėtyre vrasėsve tė pamėshirshėm, qė i kanė duart tė lyera me gjak, dhe ende i pranojnė kėta sadistė si mėsuesit e tyre.

Sado qė disa komunistė pretendojnė se dhuna dhe terrorizmi nuk janė praktika komuniste dhe se ato janė shfaqur vetėm nė disa mėnyra tė zbatimit tė Komunizmit tek individė tė caktuar, e sado qė tė pėrpiqen pėr ta shfajėsuar Komunizmin, ka njė tė vėrtetė tė pamohueshme: Themeluesit e Komunizmit personalisht e mbronin dhunėn dhe terrorizmin dhe i shihnin si thelbėsorė pėr ideologjinė e tyre. Analisti politik amerikan Samuel Francis ka thėnė kėshtu lidhur me kėtė ēėshtje:

Marksi dhe Engelsi ishin, nė pėrgjithėsi, specifikė kur kėmbėngulnin se revolucioni gjithmonė do tė ishte i dhunshėm dhe se revolucionarėt duhet tė pėrdorinin dhunėn kundėr sunduesve e, madje nė disa raste, ata e shprehėn vėrtet pėrkrahjen e tyre ndaj terrorizmit.100

Karl Marksi ka thėnė: "Kryengritja ėshtė njė art, po aq sa edhe lufta." Ai pranoi si parim tė vetin kėto fjalė tė Dantonit, njė prej emrave mė tė shquar nė "politikėn revolucionare": "De l'audaēe, de l'audaēe, enēore de l'audaēe" (Guxim, guxim, gjithmonė guxim!)101

Ka deklarata tė qarta nga Lenini nė lidhje me domosdoshmėrinė e ushtrimit tė terrorit nė mėnyrė sistematike. Ja disa prej tyre:

Nė tė vėrtetė, shteti s'ėshtė gjė tjetėr, veēse njė makinė pėr shtypjen e njė klase nga njė tjetėr. Diktatura ėshtė rregull qė mbėshtetet drejtpėrdrejt te forca dhe qė nuk kufizohet nga ligjet… Diktatura revolucionare e proletariatit ėshtė rregull i fituar dhe i mbajtur nėpėrmjet ushtrimit tė dhunės nga proletariati kundėr borgjezisė, rregull qė nuk kufizohet nga ndonjė ligj.102

Ne nuk jemi aspak kundėr vrasjeve politike… Vetėm nė lidhje tė drejtpėrdrejtė e tė menjėhershme me lėvizjen e masės, mund dhe duhet tė jenė tė vlefshme aktet terroriste individuale.103

Pėr t'u shndėrruar nė forcė, punėtorėt me ndėrgjegje klasore duhet tė fitojnė shumicėn nė anėn e vet. Pėr sa kohė qė nuk pėrdoret dhunė kundėr njerėzve, nuk mbetet rrugė pėr tė ardhur nė pushtet.104

Duke folur nė njė mbledhje tė punėtorėve, Lenini lėshoi njė deklaratė tė tmerrshme pėr tė treguar se sa i domosdoshėm ishte pėr ta terrorizmi:

Nė qoftė se masat e popullit nuk ngrihen spontanisht, kjo s'tė ēon asgjėkundi… Sepse pėr sa kohė qė ne nuk arrijmė t'i trajtojmė spekullatorėt ashtu siē e meritojnė - me njė plumb kokės - nuk do tė arrijmė asgjėkundi.105

Njė prej udhėheqėsve mė tė rėndėsishėm tė Revolucionit tė Tetorit nė Rusi, Trocki, thotė kėtė pėr tė konfirmuar fjalėt e Leninit:

Por revolucioni i kėrkon klasės revolucionare qė tė arrijė qėllimin e saj me tė gjitha mėnyrat e disponueshme, po tė jetė nevoja, me kryengritje tė armatosur; po tė kėrkohet, edhe me terrorizėm.106

Trocki, nė njė tjetėr fjalim, shkon edhe mė tej:

"Rrugėzgjidhja jonė e vetme tani ėshtė lufta civile. Lufta civile ėshtė lufta pėr bukė… Rroftė lufta civile!107

Kėto parime tė teoricienėve komunistė si Lenini dhe Trocki u vunė nė zbatim nė revolucionin bolshevik nė Rusi. Gjatė periudhės revolucionare tė vjeshtės sė 1917-ės filluan masakra nė shkallė tė gjerė, plaēkitje dhe dhunė e pabesueshme. Ata njerėz qė ishin kundėr revolucionit, apo qė dyshoheshin se ishin kundėr revolucionit, i grumbullonin pa asnjė arsye, i arrestonin dhe i pushkatonin, ndėrsa shtėpitė ua plaēkitnin dhe ua rrėnonin. Terrorizmi, qė filloi me Leninin dhe Trockin, vazhdoi dhe u keqėsua edhe mė shumė gjatė viteve tė sundimit tė Stalinit. Harrison E. Salisbury, i gazetės "The New York Times", i pėrshkroi kampet e burgjeve tė sistemit sovjetik si:

… njė kontinent i tėrė terrori... Nė krahasim me ata qė u bėnė shkak pėr qindra mijėra ekzekutime dhe miliona vdekje nė sistemin sovjetik tė terrorit, carėt duken pothuaj zemėrmirė… Na tmerron mendimi i njė ligėsie sistematike, tė shndėrruar nė rutinė, pėr shkak tė sė cilės 3-4, a mė shumė, milionė burra e gra u dėnuan ēdo vit me punė tė detyruar dhe internim tė pėrjetshėm. Gjykimet ishin aq arbitrare, saqė tė burgosurve shpesh nuk u thuhej se cili ishte dėnimi i tyre…108

Popujt jorusė dhe sidomos turqit e Krimesė, turqit e Azisė Qendrore dhe kazakėt ishin tė pambrojtur nga terrorizmi i ushtruar nga sistemi sovjetik. Gjyqe tė veēanta, tė quajtur "troiki", u ngritėn pėr spastrimin e shoqėrisė ruse nga kazakėt. Vetėm nė tetor tė vitit 1920, kėto "troiki" dėnuan me vdekje mė shumė se 6000 njerėz. Familjet, e nganjėherė edhe fqinjėt e atyre qė ishin kundėrshtarė tė regjimit dhe nuk ishin kapur, merreshin rregullisht peng dhe dėrgoheshin nė kampet e pėrqendrimit. Martin Latsisi, drejtori i njė prej kėtyre kampeve nė Ukrainė, pohoi nė njė nga raportet e tij se ato ishin kampe tė vdekjes:


Pėrkrahėsit komunistė tė Maos i ndėshkonin me mėnyra mizore kundėrshtarėt e tyre nė luftėn civile, nė fillim duke i poshtėruar para njerėzve dhe pastaj duke i vrarė.

Tė mbledhur tok nė njė kamp pranė Maikopit, pengjet, gratė, fėmijėt e pleqtė mbijetojnė nė kushtet mė tė tmerrrshme, nė tė ftohtin e baltėn e tetorit… Ata po vdesin si miza. Gratė janė gati tė bėjnė gjithēka pėr t'i shpėtuar vdekjes. Ushtarėt qė ruajnė kampin pėrfitojnė nga kjo gjė dhe i trajtojnė si prostituta.109

Nėn ndikimin e Darvinit, revolucionarėt komunistė vrisnin njerėz me mėnyra tė ēmendurish. Nga dokumentet e kohės del se qėllimi i tyre i vetėm ishte shfarosja e plotė. Dukej sikur ata besonin se sa mė shumė njerėz tė vrisnin, aq mė shumė sukses do tė korrnin. Qė ata kishin nė plan tė zhduknin cilindo nga ata qė dyshohej se ishte kundėr revolucionit, del nė njė prej vendimeve tė tyre:

Pjatigorsk Ēeka (Komiteti i Jashtėzakonshėm pėr Luftėn ndaj Kundėrrevolucionit) vendosi pa hezituar tė ekzekutoheshin 300 njerėz nė ditė. Ata e ndanė qytetin nė lagje tė ndryshme, morėn njė numėr tė caktuar njerėzish nga secila dhe urdhėruan partinė tė pėrpilonte lista ekzekutimi… Nė Kislovodsk, pėr shkak se askujt nuk i erdhi ndėr mend njė ide mė e mirė, u vendos tė vriteshin njerėz qė ishin shtruar nė spital.110

Siē u njoftua nė kryeartikullin e gazetės "Krasnji Mjeē" (Shpata e Kuqe), pėrkrahėse e komunistėve, pėr ta nuk kishte gjė tė ndaluar dhe besonin se duhej tė derdhej gjak qė tė pėrftohej ngjyra e flamurit tė kuq.

Pėr ne gjithēka ėshtė e lejueshme, sepse ne jemi tė parėt qė ngremė shpatėn jo pėr tė shtypur racat dhe pėr t'i mbajtur nė skllavėri, por pėr tė ēliruar njerėzimin nga prangat… Gjaku? Le tė derdhet gjaku lumė! Le ta njollosė gjaku pėrgjithmonė flamurin e zi tė piratėve qė valėvit borgjezia dhe le tė jetė pėrgjithmonė i kuq si gjaku flamuri ynė! Sepse vetėm nėpėrmjet vdekjes sė botės sė vjetėr mund ta ēlirojmė veten pėrgjithmonė nga kthimi i atyre ēakejve!111

Pėrveē gjithė kėsaj torture, Stalini krijoi "njėsitė e rekuizimit" pėr t'ua marrė me dhunė prodhimin fshatarėve. Kėto njėsi ishin pėrgjegjėse pėr tė gjitha llojet e shtypjeve. Mė 14 shkurt 1922 njė inspektor shkruan:

Abuzimet me postin nga njėsitė e rekuizimit, tė flasim hapur, tani kanė arritur nivele tė pabesueshme. Rregullisht, fshatarėt qė arrestohen mbahen mbyllur nė plevica tė mėdha pa ngrohje, pastaj qėllohen me kamzhik dhe kėrcėnohen me ekzekutim.

Ata qė nuk e kanė plotėsuar tė gjithė kuotėn e tyre, janė detyruar qė tė vrapojnė lakuriq pėrgjatė rrugės kryesore tė fshatit dhe pastaj tė mbyllen nė njė hangar tjetėr pa ngrohje. Njė numėr i madh grash janė rrahur derisa kanė humbur ndjenjat dhe pastaj janė flakur lakuriq nė gropa tė hapura nė borė…112

Stalini besonte se Spanja paraqiste mundėsi tė mira pėr BRSS-nė dhe se ndėrhyrjet nė atė vend do tė jepnin frytet e tyre. Pėr kėtė arsye, ai u mbajti anėn dhe pėrkrahu komunistėt nė Luftėn Civile tė Spanjės, por bashkė me ta, nė Spanjė vėrshoi terrorizmi i BRSS. Njė shembull i shtypjes dhe torturės nė atė vend ishte kampi i pėrqendrimit ku u mbajtėn 200 antistalinistė nė fillim tė 1938-ės. "Kur stalinistėt vendosėn tė hapnin njė ēeka (komitet i jashtėzakonshėm)..."- kujton njė viktimė.

... Ishte njė varrezė e vogėl qė po pastrohej aty afėr. Ēekistėve u erdhi njė ide e mbrapshtė: ata do t'i linin varret hapur, me skeletet dhe trupat qė kalben nė sy tė tė gjithėve. Pikėrisht atje i zgjidhėn ēėshtjet mė tė vėshtira. Ata kishin disa metoda torturimi shumė brutale. Shumė tė burgosur vareshin nga kėmbėt, kokėposhtė, pėr ditė tė tėra. Tė tjerė i mbyllnin nė dollape shumė tė vegjėl vetėm me njė vrimė tė vockėl ajri afėr fytyrės, pėr tė marrė frymė… Njė prej metodave mė tė tmerrshme njihej si "sirtari": tė burgosurit ishin tė detyruar tė rrinin galiē brenda disa kutive shumė tė vogla katrore pėr ditė tė tėra. Disa mbaheshin atje pa qenė nė gjendje tė lėviznin nga tetė deri nė dhjetė ditė.113

Nė 1931 Papa Piu XI u shpreh nė kėtė mėnyrė rreth dhunės qė ushtronte Komunizmi nė botė nė qarkoren "Quadragesimo Anno":

Komunizmi mėson dhe synon dy objektiva: luftė tė rreptė klasash dhe zhdukje tė pronės private. Ai s'e bėn kėtė fshehurazi apo me metoda tė maskuara, por publikisht dhe duke pėrdorur ēdo lloj mjeti tė mundshėm, madje edhe mė tė dhunshmin. Pėr tė arritur kėto objektiva, ai nuk stepet para asgjėje, pėr tė cilėn duhet ndjerė respekt apo nderim. Kur vjen nė pushtet, ai ėshtė i egėr nė mizorinė dhe veprimet e tij ēnjerėzore. Vrasjet dhe shkatėrrimi i tmerrshėm, me anė tė tė cilave ka lėnė tė shkreta vise tė mėdha tė Evropės Lindore dhe Azisė, dėshmojnė pėr kėtė.114

Siē thuhet mė sipėr, qėllimi kryesor i Komunizmit ishte njė luftė klasash e pamėshirshme, si dhe asgjėsimi i plotė e pronės private. Me fjalė tė tjera, qėllimi ishte tė zbatohej teoria e evolucionit, tė cilėn Darvini e kishte zbatuar nė fushėn biologjike, me shoqėritė njerėzore dhe, nė tė njėjtėn kohė, qeniet njerėzore duhet tė ishin, si kafshėt e egra nė natyrė, nė konflikt tė pėrhershėm.

Katastrofat qė solli komunizmi nuk mbaruan nė Rusi. Njė prej vendeve qė u prek mė shumė nga terrori i kuq ishte edhe Kina.

Darvinisti Mao Ce Dun dhe masakrat e tij

Udhėheqėsi komunist i Kinės, Mao, kishte dy udhėrrėfyes: njėri prej tyre, siē e kemi pėrmendur mė parė, ishte Darvini, kurse tjetri ishte Stalini. Tė dy kėta emra vdekjeprurės, qė bashkoheshin nė personalitetin e Maos, ēuan nė tragjedi tė mėdha dhe lanė gjurmėn e tyre nė njė periudhė tė gjatė e tė errėt tė historisė sė Kinės. Gjashtė deri nė dhjetė milionė njerėz u vranė me urdhėr tė Maos, dhjetra miliona "kundėr-revolucionarė" kaluan pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tyre nė burg, ku 20 milionė prej tyre vdiqėn. 20 deri nė 40 milionė njerėz vdiqėn nga uria nė vitet 1959-1961, gjatė periudhės sė quajtur "Hapi i Madh Pėrpara", si pasojė e politikave ekstremiste tė Maos. Masakra e qershorit 1989 nė Sheshin "Tienanmen" (rreth 1000 tė vdekur) ėshtė njė shembull i asaj qė Kina ka vuajtur nė historinė e saj tė kohėve tė fundit. Vrasjet dhe genocidi kundėr turqve muslimanė nė Turkmenistanin Lindor vazhdojnė ende.

Gjėra tė pabesueshme ndodhėn gjatė revolucionit komunist nė Kinė. Njerėzit, nėn ndikimin e njė lloj hipnotizimi masiv, pėrkrahėn tė gjitha llojet e barbarizmit dhe e treguan kėtė pėrkrahje duke brohoritur kur shikonin vrasjet. "Libri i Zi i Komunizmit", i pėrgatitur nga njė grup historianėsh dhe mėsuesish, i pėrshkruan metodat barbare tė Komunizmit nė kėtė mėnyrė:

Tė gjithė njerėzit ishin tė ftuar nė gjyqet publike tė "kundėr-revolucionarėve", tė cilėt pothuajse gjithmonė dėnoheshin me vdekje. Tė gjithė merrnin pjesė nė ekzekutime, duke u ulėritur "vritini, vritini" Rojeve tė Kuqe, detyra e tė cilėve ishte t'i bėnin viktimat copa-copa. Nganjėherė copat gatuheshin dhe haheshin, ose u jepeshin me zor anėtarėve tė familjes sė viktimės qė ishin ende gjallė e qė e shihnin skenėn me sytė e tyre. Pastaj, qė tė gjithė ftoheshin nė njė banket, ku mėlēia dhe zemra e ish- pronarit tė tokės ndahej me tė gjithė, dhe nė mbledhje, ku folėsi i drejtohej vargut tė kokave tė prera tė saposhkuara nė hell mbi hunj. Kjo dhėnie pas kanibalizmit hakmarrės, qė mė vonė u bė e zakonshme nėn regjimin e Pol Potit, tė sjell ndėrmend njė arkitip shumė tė lashtė tė Azisė Lindore qė shfaqet shpesh nė ēaste kataklizmike nė historinė e Kinės.115

Numri i madh i viktimave tė barbarisė komuniste

Shembuj tė ngjashėm barbarizmi pati nė ēdo vend qė gllabėroi Komunizmi, Kamboxhia, Korea e Veriut, Laosi, Vietnami dhe nė vendet e Evropės Lindore apo Afrikės. Kjo listė e pėrgjakur parashtrohet nė "Librin e zi tė Komunizmit" si vijon:

Kėto krime duket se i pėrkasin njė modeli tė njohur, ndonėse metodat ndryshojnė deri nė njėfarė mase, nė varėsi tė regjimit. Modeli pėrfshin ekzekutimet me mėnyra tė ndryshme, si p.sh. skuadra pushkatimi, varje, mbytje, rrahje, gaz helmues, "aksidente me makinė", zi buke, internim, punė e detyruar. Periudhat qė pėrshkruhen si kohė "tė luftės civile" janė mė tė ndėrlikuara; nuk ėshtė gjithmonė e lehtė tė bėhet dallimi midis ngjarjeve qė shkaktohen nga luftimet mes sunduesve e rebelėve dhe ngjarjeve qė mund tė pėrshkruhen me tė drejtė si masakėr kundėr popullsisė civile.

BRSS: 20 milionė vdekje

Kinė: 65 milionė vdekje

Vietnam: 1 milion vdekje

Kore e Jugut: 2 milionė vdekje

Kamboxhia: 2 milionė vdekje

Evropa Lindore: 1 milion vdekje

Amerika Latine: 150 000 vdekje

Afrikė: 1.7 milionė vdekje

Afganistan: 1.5 milionė vdekje

Sidoqoftė, nga diku duhet tė fillojmė. Shifrat e dhėna me pėrafėrsi nė vijim, tė bazuara nė pėrllogaritje jozyrtare, japin njė ide tė shkallės dhe peshės sė rėndė tė kėtyre krimeve:

Lėvizja ndėrkombėtare komuniste dhe partitė komuniste jo nė pushtet: afėrsisht 10000 vdekje

Shuma e pėrgjithshme tregon afro 100 milionė njerėz tė vrarė.116

Gjithė kėto regjime e organizata komuniste kishin njė psikologji tė pėrbashkėt: tė gjitha ndjenjat njerėzore si keqardhja, drejtėsia e dhembshuria kishin humbur tėrėsisht. Krejt papritur, shoqėritė njerėzore ishin kthyer nė palė ndėrluftuese, si kafshėt e egra qė pėrpiqen tė jetojnė e tė gjejnė ushqim. Ashtu si lufton njė kafshė e egėr me anėtarėt e tjerė tė llojit tė vet pėr ushqim e territor, po ashtu u sollėn edhe kėta njerėz, sepse teoria e Darvinit u kishte mėsuar se ata ishin me tė vėrtetė kafshė dhe si tė tillė duhet tė luftonin pėr tė mbijetuar.

Kėto lėvizje ēnjerėzore mendonin se kishin fituar respektin me vėnien e maskės sė rreme shkencore. Arsyeja e vetme pse udhėheqėsit bolshevikė flisnin kaq hapur e me guxim pėr agresion, terrorizėm e masakra ishte se kishin miratimin e teorisė sė evolucionit. Nė librin e tij "Evolucioni pėr natyralistėt", P. J. Darlington pohon, si evolucionist, se barbaria ėshtė rezultat i natyrshėm i teorisė sė evolucionit dhe se kjo sjellje, madje, ėshtė e justifikueshme:

Pika e parė ėshtė se egoizmi dhe dhuna janė tė lindura, tė trashėguara nga paraardhėsit tanė tė largėt shtazorė… Dhuna, atėherė, ėshtė e natyrshme pėr njeriun, i cili ėshtė pjellė e evolucionit.117

Siē shihet qartė edhe nga pohimi i kėtij evolucionisti, ishte krejt e natyrshme pėr ideologjinė komuniste qė kishte pranuar teorinė e Darvinit si udhėrrėfyese, t'i perceptonte qeniet e tjera njerėzore si kafshė dhe t'i trajtonte nė njė mėnyrė qė u shkon pėr shtat kafshėve. Ai qė pranon ideologjinė komuniste darviniste harron qė ėshtė krijuar nga njė Krijues, harron arsyen pėr tė cilėn gjendet nė botė dhe faktin qė Ditėn e Gjykimit do tė japė llogari para kėtij Krijuesi pėr tė gjitha ato qė ka vepruar. Pėr pasojė, si ēdo qenie njerėzore qė nuk i frikėsohet Zotit, ai bėhet njė egoist qė sheh vetėm interesin e vet, njė tiran i pamėshirshėm, madje edhe vrasės i krisur. Kurani na e pėrshkruan nė kėtė mėnyrė gjendjen e kėtyre njerėzve dhe atė qė do t'u ndodhė atyre:

Arsye fajsimi ka vetėm kundėr atyre qė u bėjnė keq njerėzve dhe sillen si tiranė nė tokė, ndėrkohė qė nuk kanė asnjė tė drejtė pėr ta bėrė njė gjė tė tillė. Pėr kėta do tė ketė njė ndėshkim tė dhimbshėm. (Kuran, Sure "Esh-Shuura":42)

Shtypja nė Turkistanin Lindor

Sado qė ėshtė pranuar nga njerėzit se shpėrbėrja e Bashkimit Sovjetik shėnoi fundin e Komunizmit si regjim politik, ideologjia dhe praktikat komuniste vazhdojnė tė ekzistojnė ende. Praktikat e ndjekura nga Rusia, ku sundon ende mentaliteti i Ushtrisė sė Kuqe, nė Ēeēeni, apo Kina nė Turkistanin Lindor janė treguesit mė tė rėndėsishėm. Me turqit muslimanė qė jetojnė sot nė Turkmenistanin Lindor po pėrsėritet e njėjta gjė si nė Kinėn e kuqe tė Maos. Tė rinjtė arrestohen pa asnjė shkak, dėnohen me vdekje pėr arsyen se janė kundėrshtarė tė regjimit dhe pushkatohen. Muslimanėt nuk lejohen tė kryejnė detyrat e tyre fetare nė grup; fitimet e tyre zhvaten nėpėrmjet taksave tė pamėshirshme; njerėzit kėrcėnohen tė vdesin urie dhe provat bėrthamore qė kryhen pranė vendeve ku ata jetojnė u shkaktojnė sėmundje vdekjeprurėse. Ka 250 vjet qė turqit muslimanė tė Turkmenistanit Lindor jetojnė nėn qeverisjen kineze. Kinezėt i vunė emrin "Siankiang" ose "toka tė pushtuara" Turkmenistanit Lindor dhe e pėrkufizuan si territorin e tyre. Pasi komunistėt e udhėhequr nga Maoja morėn pushtetin nė vitin 1949, presioni mbi Turkistanin Lindor u rrit mė tepėr se mė parė. Politika e regjimit komunist synonte shkatėrrimin fizik tė muslimanėve qė refuzonin asimilimin. Numri i muslimanėve tė vrarė arriti pėrmasa tė frikshme. Nga 1949-1952, 2.800.000 njerėz; nga 1952-1957, 3.509.000; nga 1958-1960, 6.700.000; nga 1961-1965, 13.300.000. Kėta njerėz u vranė nga ushtria kineze ose vdiqėn si rezultat i krizės sė bukės, tė shkaktuar nga regjimi. Bashkė me masakrat pas vitit 1965, numri i turkmenėve lindorė tė vrarė arriti shifrėn e pabesueshme prej 35 milionėsh. Pėrveē shfarosjes sė muslimanėve qė kishte filluar qysh nė vitin 1949, regjimi sillte kolonė kinezė nė mėnyrė sistematike. Nė njė kohė qė nė vitin 1953, 75% e popullsisė ishte muslimane dhe 6% kineze, nė vitin 1982 shifrat kishin ndryshuar nė 43% muslimanė dhe 40% kinezė. Regjistrimi i popullsisė i vitit 1990, qė provoi se popullsia tani ishte 40% muslimane dhe 53% kineze, ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr njohjen e shkallės sė spastrimit etnik.

Ndėrkohė, administrata kineze pėrdori muslimanėt e Turkistanit Lindor si kafshė eksperimentale nė provat bėrthamore. Si pasojė e provave bėrthamore, qė sė pari filluan nė vitin 1964, vendasit janė infektuar nga sėmundje vdekjeprurėse dhe kanė lindur rreth 20,000 fėmijė handikapatė. Dihet se numri i muslimanėve qė kanė vdekur pėr shkak tė provave bėrthamore ėshtė 210,000. Me mijėra njerėz janė gjymtuar dhe me mijėra tė tjerė kanė rėnė pre e sėmundjeve tė tilla si verdhėza e kanceri. Nga viti 1964 e deri tani, Kina ka shpėrthyer rreth 50 bomba atomike e hidrogjeni. Ekspertėt suedezė kanė pėrcaktuar se njė provė bėrthamore e nėndheshme e njė bombe me njė forcė prej 150 tonėsh nė vitin 1984, kishte shkaktuar lėkundje tė tokės tė njė magnitude prej 8.8 ballėsh sipas shkallės Rihter.

Shtypja pa fund nė Ēeēeni

Pushtimi i Ēeēenisė nga Rusia nė vitin 1991, pavarėsisht se u zmbraps nga i ndjeri Xhokar Dudajev, u kthye nė njė luftė tė vėrtetė mė 11 dhjetor 1994, fill pas trazirave tė rėnda nė nėntor tė po atij viti. Ndėrkohė qė mė shumė se 100,000 ēeēenė humbėn jetėn e tyre nė atė luftė, dhjetėra mijėra u detyruan tė shpėrngulen. Ēeēenia humbi qindra burime historike dhe ekonomike nė luftė. Kur Rusia shpalli se Ēeēenia ishte njė "ēėshtje e brendshme", asnjė protestė nuk erdhi nga bashkėsia ndėrkombėtare. Tonelata me bomba u hodhėn nė Ēeēeni. U zhvillua njė genocid i paparė ndonjėherė nė historinė e botės, me armė kimike, pėrdorimi i tė cilave ishte i ndaluar. Ky genocid vazhdon edhe sot e kėsaj dite, por pavarėsisht nga vėshtirėsitė e shumta, nė gusht 1996 rusėt u detyruan tė pranojnė humbjen me ēeēenėt, tė cilėt qėndruan tė paepur dhe luftuan pėr lirinė e atdheut tė tyre me tė gjitha mjetet qė kishin nė dispozicion.


Gjithėsesi, ata qė tregohen tė padrejtė, shkojnė pas tekave e dėshirave tė tyre nė padituri tė plotė. E kush mund t'i udhėzojė ata qė i ka braktisur Zoti?! Askush s'do t'u vijė nė ndihmė atyre. (Kuran, Surja Er-Rum: 29)

Rusia, qė u detyrua ta pranojė Ēeēeninė si shtet tė pavarur nė marrėveshjet e firmosura nė instancat mė tė larta nė gusht 1966 dhe maj 1997, dukej se e kishte pranuar kėtė situatė, por nė tetor 1997 rusėt u rifutėn nė territorin ēeēen dhe filluan pėrsėri reprezaljet. Objektivat civile u bombarduan pa pushim pėr muaj tė tėrė. Me qėllim qė tė thyenin rezistencėn popullore, si objektiva zgjidheshin spitalet, maternitetet, tregjet dhe autokolonat me refugjatė. Nė fund u vendos qė rusėt tė pėrdorin bomba kimike, raketa "Skud" dhe me napalm kundėr ēeēenėve. Krahas kėsaj, rusėt hodhėn helm nė lumin Argun, qė pėrdorej nga shumė fshatra ēeēene. Ndėrkohė qė pjesa mė e madhe e grave dhe fėmijėve qė pinė ujin e helmuar vdiqėn, qindra tė tjerė prisnin vdekjen nė dyert e spitaleve. Pėr shkak se uji i lumit ishte helmuar, popullsia civile qė nuk kishte ku tė gjente ujė pėr tė pirė, kaloi kohė tepėr tė vėshtira.

Magjia e ideologjisė komuniste Darviniste ėshtė prishur

Komunizmi ėshtė njė ideologji qė u krijua nga njerėz qė jetuan nė vitet 1800 dhe qė mund tė pėrshkruhen si "injorantė" nga pikėpamja shkencore. Njė nga arsyet mė tė rėndėsishme qė ideologjia komuniste fitoi menjėherė ndikim mbi njė numėr tė madh njerėzish nė shumė vende ėshtė injoranca e atyre qė e pranuan kėtė ideologji, pretendimet e sė cilės janė vėrtetuar shumė herė se janė gėnjeshtra.

Pas revolucionit industrial, fakti qė njė pjesė e shoqėrisė jetonte nė varfėri tė plotė dhe krahas kėsaj, pjesa tjetėr ngrihej nė njė nivel tė pakrahasueshėm mirėqenieje, solli njė tension qė ngjalli trazira nė grupet shoqėrore nė shumicėn e vendeve. Ky tension u zhvillua mė tej nė vende si Rusia, qė ende jetonin nė nivelin e njė shoqėrie bujqėsore, si dhe Kina. Grupet shoqėrore nė kėrkim tė tė drejtės u ndoqėn nga shumė njerėz, por rezultati pėrfundimtar doli kundėr tyre. Ata jetuan nė kushte ekonomike shumė mė tė kėqija se mė parė; nga njėra anė, luftė pėr tė shmangur vdekjen nga uria, nga ana tjetėr, frika e pėrndjekjeve politike.

Eshtė e qartė se njė ideologji qė mbėshtetej nė mungesėn e besimit nė Zot dhe besonte se baza e vetme pėr zhvillim ishte konflikti dhe se qeniet njerėzore, nė thelb, janė kafshė, njė ideologji qė pėrmbyste vlerat morale si familja, besnikėria, dhe afria njerėzore, duke i konsideruar si tė panevojshme, nuk do t'u sillte njerėzve paqe e lumturi. Por kėtyre grupeve shoqėrore u mungonte largpamėsia dhe logjika pėr t'i vlerėsuar e analizuar kėto. Ata shihnin fotografitė e Marksit e Engelsit dhe mendonin se ata ishin mendimtarėt mė tė "mėdhenj", "mė tė thellė" e "mė tė ditur". Shihnin pamjen e jashtme mashtruese shkencore e tė mistershme dhe magjepseshin nga Komunizmi e Materializmi. Kurse sot, po tė ishin gjallė, do ta kishin kuptuar se tė gjithė udhėheqėsit komunistė kanė qenė tė paditur e primitivė.

Sot, shumė nga komunistėt "e orėve tė para" e kanė kuptuar se ēfarė gabimi tė madh kanė bėrė nė tė kaluarėn dhe janė penduar. Secili prej tyre e ka kuptuar se ka shkuar verbėrisht pas njė ideali jofrytdhėnės ose mė mirė, pas njė zhurme tė madhe boshe. Tė tjerė pėrpiqen tė tregojnė se nuk kanė hequr ende dorė nga ideologjia e tyre qė tė mos pranojnė humbjen dhe tė vėrtetėn se vitet u kanė shkuar kot e thonė: "Ne do tė triumfojmė!"

Ka ardhur njė kohė kur shkenca dhe dija e lirė mund tė arrijnė kudo e kurdo, kur ēdo qenie njerėzore mund t'i kuptojė faktet shumė mė lehtė se mė parė. Nė njė ambjent tė tillė, metodat e sugjestionit, metodat e komunistėve, materialistėve dhe darvinistėve, fjalėt dhe thirrjet e tyre kobndjellėse pėr luftė, tashmė e kanė humbur fuqinė e tyre. Ideologjitė boshe si Komunizmi, Materializmi dhe Darvinizmi, fuqia magjepsėse e tė cilave mund tė zhduket me pak shkencė dhe me pak arsyetim, po e humbasin me shpejtėsi ndikimin e tyre mbi qeniet njerėzore.

Pėrfundimi: Komunizmi ėshtė njė terror i vėrtetė, i shkaktuar nga mungesa e fesė

Kur mendon pėr masakrat, vrasjet dhe vuajtjet e shkaktuara qėllimisht nga komunistėt, nazistėt apo kolonialistėt, kushdo pyet veten se si arritėn pėrkrahėsit e kėtyre ideve ta distanconin veten kaq shumė nga ndjenjat njerėzore. Arsyeja e vetme pėr barbarizmin dhe shtypjen e ushtruar nga kėta udhėheqės ėshtė mungesa e fesė dhe fakti se kėta njerėz nuk i frikėsoheshin Zotit. Njė qenie njerėzore qė i frikėsohet Zotit dhe qė ka besim tė patundur nė jetėn e pėrtejme, pa dyshim qė nuk do tė ishte nė gjendje tė kryente asnjė nga shtypjet apo padrejtėsitė qė kemi pėrshkruar. Pėr mė tepėr, atė qė beson nė Zot dhe nė jetėn e amshuar nuk e bind dot kurrė tė ndjekė njė ideologji tė tillė tė shtrembėr, sado qė ta nxisėsh.


Njė regjim me pikėpamje komuniste-darviniste i quan njerėzit e tij tė pavlerė e i lė ata, me ndėrgjegje tė plotė, tė vdesin e tė jetojnė nė varfėri. Rusia ėshtė njė shembull i qartė i kėsaj.

Nė 1983, shkrimtar rus Aleksandėr Sollzhenjicin, fitues i ēmimit Nobėl nė letėrsi nė vitin 1970, mbajti njė ligjėratė nė Londėr dhe u pėrpoq tė shpjegonte pse i kanė rėnė kaq tė kėqija mbi supe popullit tė tij:

Gjysmė shekulli mė parė, kur isha ende fėmijė, mbaj mend se kam dėgjuar disa tė moshuar qė jepnin shpjegimin e mėposhtėm pėr fatkeqėsitė qė i kishin rėnė Rusisė: "Njerėzit e kanė harruar Zotin; prandaj dhe ndodhi e gjitha kjo."

Qysh atėherė kam kaluar pothuaj 50 vjet, duke u marrė me historinė e revolucionit tonė; gjatė kėtij procesi kam lexuar me qindra libra, kam mbledhur qindra dėshmi personale dhe kam kontribuar me 8 vėllime tė miat nė pėrpjekje pėr tė pastruar gėrmadhat qė la pas ajo turbullirė, por po tė mė kėrkonin sot tė formuloj nė mėnyrė sa mė koncize shkakun kryesor tė atij revolucioni shkatėrrimtar qė gllabėroi rreth 60 milionė nga njerėzit tanė, nuk do tė mund ta shprehja mė saktė, sesa tė pėrsėris: "Njerėzit e kanė harruar Zotin; prandaj dhe ndodhi e gjithė kjo."118

Ky identifikim i Sollzhenjicinit ishte plotėsisht i saktė. Me tė vėrtetė, gjėja e vetme qė mund ta zvarriste njė shoqėri nė gjithė atė tmerr dhe ta bėnte tė mbyllte sytė me indiferentizėm para tė gjitha llojet e shtypjes, ishte harrimi i ekzistencės sė Zotit. Mirėpo Zoti nuk harron e nuk gabon kurrė. Udhėheqėsit komunistė menduan se kishin krijuar sistemin e tyre pėr tė sunduar shoqėritė nė botė dhe menduan se zotėronin njė pushtet e forcė tė madhe. Ata, madje, mbajtėn edhe takime sekrete ku biseduan pėr shtypjen e mėtejshme qė do t'u sillnin njerėzve me qėllim qė tė konsolidonin pushtetin e tė rrisnin fuqinė e tyre, por ndėrkohė qė ata bėnin kėtė gjė.

E vetmja mėnyrė pėr tė parandaluar pėrsėritjen e kėtyre katastrofave ėshtė qė njerėzit tė jetojnė me besimin te Zoti dhe jeta e amshuar, pa harruar se do tė japin llogari pėr gjithēka qė bėjnė. Nė Kuran thuhet:

Kujtdo qė vepron drejt, qoftė mashkull a femėr, e qė ėshtė besimtar, Ne do t'i dhurojmė njė jetė tė mirė e do ta shpėrblejmė shumėfish pėr veprat e mira qė ka kryer. (Kuran, surja En-Nahl: 97)

 
   
    

78 Conway Zirkle, Evolution, Marxian Biology and the Social Scene, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1959, fq. 85-87
79 Conway Zirkle, Evolution, Marxian Biology and the Social Scene, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1959, fq. 85-87
80 Conway Zirkle, Evolution, Marxian Biology and the Social Scene, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1959, fq. 85-87
81 Stephen Jay Gould, Ever Since Darwin, W. W. Norton & Company, New York 1992, fq. 26
82 Friedrich Engels, Socialism: Utopian and Scientific, Foreign Languages Press, Peking 1975, fq. 67
83 Gertrude Himmelfarb, Darwin and the Darwinian Revolution, London: Chatto & Windus, 1959, fq. 348-9
84 Friedrich Engels, Socialism: Utopian and Scientific, Foreign Languages Press, Peking 1975, fq. 67
85 Conway Zirkle, Evolution, Marxian Biology and the Social Scene, (University of Pennsylvania Press, 1959), fq.85- 86
86 Tom Bethell, "Burning Darwin to Save Marx", Harper's Magazine, (December 1978), fq.37
87 Karl Marx Biyografi, Öncü Yayinevi, fq. 368
88 John N. Moore, The Impact of Evolution on the Social Sciences, Impact No. 52, www.icr.org/pubs/imp/imp-052.htm
89 Marshall Hall, Hitler, Lenin, Stalin, Mao et al: The Role of Darwinian Evolutionism in Their Lives, http://www. fixedearth.com/hlsm.html
90- Alan Woods and Ted Grant, Reason in Revolt: Marxism and Modern Science, London:1993
91- Kent Hovind, The False Religion of Evolution, http://www.royalse.com/scroll/evolve/ndxng.html
92- E. Yaroslavsky, Landmarks in the Life of Stalin, Moscow: Foreign Languages Publishing House, 1940, fq. 8.; Cituar nga Paul G. Humber, Stalin's Brutal Faith, Vital articles on Science/Creation Tetor 1987, Impact No. 172
93 E. Yaroslavsky, Landmarks in the Life of Stalin, Moscow: Foreign Languages Publishing House, 1940, fq. 8.; cituar nga by Paul G. Humber, Stalin's Brutal Faith, Vital articles on Science/Creation Tetor 1987, Impact No. 172
94 K. Mehnert, Kampf um Mao's Erbe, Deutsche Verlags- Anstalt, 1977
95 Marshall Hall, Hitler, Lenin, Stalin, Mao et al: The Role of Darwinian Evolutionism in Their Lives, http://www. fixedearth.com/hlsm.html
96 Robert Milner, Encyclopaedia of Evolution, 1990 fq.81
97 Michael Ruse: The Long March of Darwin, New Scientist 103, 16 Gusht, 1984: 35; cituar nga Henry M. Morris, The Long war Against God, Baker Book House, 1989, fq.85-86
98 David Jorafsky, Soviet Marxism and Natural Science, New York: Columbia University Press, 1961, fq.4
99 Nicolas Werth, "Le Pouvoir soviétique et l'Eglise orthodoxe de la collectivisation ą la Constitution de 1936", Revue d'études comparatives Est-Quest nos. 3-4, 1993, fq.41-49 cited by Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 172
100 Samuel T. Francis, The Soviet Strategy of Terror, The Heritage Foundation, 1981, fq. 46
101 V. I. Lenin; Collected Works, botimi i katėrt, Progress Publishers, Moscow, 1964, fq. 180
102 V. I. Lenin, The Proletarian Revolution and The Renegade Kautsky (Moscow: Foreign Languages Publishing House, 1952, fq. 32-33, 20)
103 V. I. Lenin, Collected Works, Moscow, Volume 35, fq. 238
104 V. I. Lenin, Collected Works, Vol. 24, fq. 38-41, Progress Publishers, Moscow, 1964.
105 V.I. Lenin, Polnoe sobranie sochinenii, Moscow, Gos.-izd-vo polit. Lit-ry, 1958-1966, 35: 311, cituar nga Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean- Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean- Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 59
106 Ann Arbor, Leon Troēki, Terrorism or Communism, University of Michigan Press, 1961, fq. 58
107 Protokoly zasedanii VSIK 4-sozyva, Stenograficheskii otchet (Moscow, 1918), fq. 250
108 Harrison E. Salisbury, "Reading The Gulag Archipelago is like no other reading experience of our day," Book-of-the- Month Club NEWS, Midsummer, 1974, fq. 4,5.
109 Russian Center for the Conservation and Study of Historic Documents, Moscow, 17/84/75/59, cituar nga Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 100
110 Quoted in V.I. Brovkin, Behind the Front Lines of the Civil War: Political Parties and Social Movements in Russia, 1918- 1922, Princeton: Princeton University Press, 1981, fq. 353, cituar nga Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 101
111 Krasnyi Mech, no.1 (18 August 1919), fq.1 cituar nga Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 102
112 Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 119
113 Quoted in Julian Gorkin, Les Communistes contre la révolution espagnole, Paris: Belfond, 1978, fq.181, cituar nga Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 342
114 Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 29
115 Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 470-471
116 Stéphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Panné, Andrzej Paczkowski, Karel Bartosek, Jean-Louis Margolin, The Black Book of Communism, Harvard University Press, 1999, fq. 4
117 P.J. Darlington, Evolution for Naturalists, 1980, 243-244
118 Edward E. Ericson, Jr., "Solzhenitsyn - Voice from the Gulag", Eternity, October 1985, fq. 23, 24.