Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
FATKEQËSITË QË SOLLI DARVINIZMI PËR NJERËZIMIN - Harun Yahya
FATKEQĖSITĖ QĖ
SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN




PJESA E PARE

Njė histori e shkurtėr e Darvinizmit


Njė figurė qė pėrshkruan Zotin samerian tė ujit. Ashtu si samerianėt, darvinistėt besojnė se jeta lindi rastėsisht nga uji. Me fjalė tė tjera, ata e shohin ujin si zot qė krijoi jetėn.

Para se t'u kthehemi vuajtjeve dhe fatkeqėsive qė i ka sjellė botės Darvinizmi, po i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė historisė sė tij. Shumė njerėz besojnė se teoria e evolucionit, e paraqitur pėr herė tė parė nga Ēarls Darvini, ėshtė teori e mbėshtetur nė prova tė forta shkencore, vėzhgime e eksperimente. Por, meqė themeluesi i vėrtetė i teorisė sė evolucionit nuk ėshtė Darvini, burimi i teorisė nuk pėrbėn provė shkencore. Dikur nė Mesopotami, kur sundonin fetė pagane, bestytnitė dhe mitet rreth zanafillės sė jetės dhe universit ishin tė shumta: njėra prej tyre ishte besimi "evolucion". Sipas eposit Enuma-Elish, qė i pėrket periudhės sė samerianėve, kishte ndodhur njė pėrmbytje e furishme dhe nga kjo lindėn, papritur, perėnditė e quajtura Lahmu dhe Lahamu. Sipas bestytnive, kėto perėndi nė fillim krijuan vetveten e mė vonė, pasi u bėnė universale, krijuan substanca dhe krijesa tė tjera tė gjalla. Me fjalė tė tjera, sipas mitit samerian, jeta evoluoi dhe u zhvillua nga kaosi ujor i pajetė.


Nė krahasim me mikroskopėt modernė, mikroskopėt nė shekullin XIX ishin shumė primitivė dhe, siē shihet nė figurė, nėpėrmjet tyre qelizat mund tė shiheshin vetėm nė trajtė njollash.

Siē shihet, ky besim tregon njė pėrputhje tė madhe me pretendimin e teorisė sė evolucionit se "gjallesat u krijuan dhe evoluan nga jo-gjallesat". Nga kjo kuptojmė se ideja e evolucionit nuk e ka origjinėn nga Darvini, por nga paganėt samerianė. Mė vonė, miti i evolucionit, gjeti mė shumė hapėsirė pėr t'u shtrirė nė njė qytetėrim tjetėr pagan, Greqinė e Lashtė. Filozofėt e lashtė materialistė grekė e konsideronin materien si tė vetmen gjė qė ekzistonte. Ata iu kthyen mitit tė evolucionit, trashėgim i samerianėve, pėr tė shpjeguar se si lindėn gjallesat. Nė kėtė mėnyrė, filozofia materialiste dhe miti i evolucionit u bashkuan nė Greqinė e Lashtė. Qė andej kėto iu pėrcollėn kulturės sė Romė Kėto dy koncepte, qė e kanė prejardhjen nga kulturat pagane, u shfaqėn nė botėn moderne nė shekullin XIX. Disa mendimtarėve evropianė qė studionin burimet greke tė lashta u hyri nė qejf materializmi. Ajo ēka i bashkonte kėta mendimtarė ishte se ata ishin kundėrshtarė tė fesė.

Nė kėto rrethana, i pari qė trajtoi teorinė e evolucionit nė mėnyrė tė detajuar ishte biologu francez Lamark. Nė teorinė e tij, qė mė vonė do tė dilte e gabuar, Lamarku hodhi idenė qė tė gjitha gjallesat evoluan nga njėra-tjetra nėpėrmjet ndryshimeve tė vogla gjatė gjithė jetės sė tyre. Njė nga ata qė pėrsėritėn pretendimet e Lamarkut, me shumė pak ndryshime, ishte Ēarls Darvini.

Darvini e paraqiti kėtė teori nė librin e tij "Origjina e llojeve", tė cilin e botoi nė Angli, mė 1859. Nė kėtė libėr, miti i evolucionit, qė e kishte origjinėn nė Samerinė e lashtė, u paraqit i detajuar. Ai pretendonte se tė gjitha llojet e gjallesave rrjedhin nga njė paraardhės, i lindur nė ujė rastėsisht dhe se ato kanė evoluar nga njėra-tjetra me ndryshime tė vogla e tė rastėsishme.

Pretendimi i Darvinit nuk u pranua nga tė gjithė shkencėtarėt e asaj kohe. Ekspertėt e fosileve nė veēanti ishin tė vetėdijshėn se pretendimi i Darvinit s'ishte gjė tjetėr veēse pjellė e fantazisė, por pavarėsisht nga kjo, teoria e Darvinit filloi tė fitonte mė shumė mbėshtetje nga qarqe tė ndryshme me kalimin e kohės, sepse Darvini dhe teoria e tij siguruan bazėn shkencore qė u mungonte forcave qė sunduan nė shekullin XX.

Arsyeja e pranimit tė Darvinizmit ishte ideologjike

Nė kohėn kur Darvini botoi librin "Origjina e llojeve" dhe parashtroi teorinė e tij tė evolucionit, shkenca ishte ende shumė prapa. Pėr shembull, qeliza, qė sot dihet se ka njė ndėrtim mjaft tė ndėrlikuar, shihej vetėm si njė njollė me anė tė mikroskopėve primitivė qė pėrdoreshin nė atė kohė. Pėr kėtė arsye, Darvini nuk e pati problem

qė tė pretendonte se jeta u krijua rastėsisht nga lėnda e pajetė.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, sasia e pamjaftueshme e fosileve tė zbulura nė atė kohė, bėri tė mundur qė tė pretendohej se gjallesat ishin krijuar prej njėra-tjetrės me ndryshime shumė tė vogla. Kurse sot, ėshtė e sigurtė qė fosilet e gjetura, siē e shpjeguam mė sipėr, nuk ofrojnė asnjė lloj prove pėr tė mbėshtetur pretendimin e Darvinit se gjallesat u krijuan duke u zhvilluar nga njėra-tjetra. Deri pak kohė mė parė, evolucionistėt e kapėrcenin dilemėn qė u dilte pėrpara duke thėnė: "Do tė gjendet prova njė ditė, nė tė ardhmen." Por tani ata nuk janė mė nė gjendje tė fshihen pas kėtij shpjegimi. (Shih kapitullin "Shkatėrrimi i Evolucionit", nė fund tė librit. Ndėrsa pėr informacione tė mėtejshme shih librin "Gjunjėzimi i Evolucionit" i tė njėjtit autor, libėr ky i botuar edhe nė gjuhėn shqipe)


Ēarls Darvini

Gjithėsesi, lidhja e ngushtė mes darvinistėve dhe teorisė sė evolucionit nuk ndryshoi. Pėrkrahėsit e Darvinit kanė mbėrritur deri nė ditėt tona duke ia lėnė si trashėgim njėri-tjetrit besnikėrinė e tyre ndaj Darvinit pėr 150 vitet e fundit.

Por cila ėshtė arsyeja qė Darvinizmi ka bėrė pėr vete disa qarqe tė caktuara dhe pse i bėhet kaq shumė propagandė, pavarėsisht nga fakti se mungesa e bazės shkencore tani ėshtė mė se e dukshme?

Tipari mė pėrcaktues i teorisė sė Darvinit ėshtė mohimi i ekzistencės sė njė Krijuesi. Sipas teorisė sė evolucionit, jeta krijoi vetveten, rastėsisht, nga lėndė inorganike. Ky pretendim i Darvinit siguroi njė mbėshtetje tė rreme shkencore pėr tė gjitha filozofitė ateiste, duke filluar nga filozofia materialiste. Kjo pėr arsyen e thjeshtė se deri nė shekullin XIX pjesa mė e madhe e njerėzve tė shkencės e shihnin shkencėn si metodė mėsimi dhe zbulimi tė asaj qė Zoti kishte krijuar. Pėr shkak tė pėrhapjes sė gjerė tė kėtij besimi, filozofitė ateiste dhe materialiste nuk ishin nė gjendje tė gjenin terren pėr t'u zhvilluar, por, duke mohuar ekzistencėn e njė krijuesi e duke krijuar njė mbėshtetje imagjinare pėr besimet ateiste dhe materialiste, teoria e evolucionit ishte njė mundėsi e mrekullueshme pėr to. Ishte kjo arsyeja qė ato gjetėn veten tek Darvinizmi dhe e pėrshtatėn teorinė me ideologjitė e tyre.

Pėrveē mohimit tė ekzistencės sė Zotit, prej Darvinizmit doli edhe njė pretendim tjetėr pėr tė mbėshtetur ideologjitė materialiste tė shekullit XIX: "Zhvillimi i gjallesave lidhet me luftėn e tyre pėr mbijetesė nė natyrė. Kėtė luftė e fiton mė i forti. I dobti ėshtė i destinuar tė humbasė e tė shkojė drejt zhdukjes." Bashkėpunimi i Darvinizmit me ideologjitė qė kanė sjellė vuajtje dhe fatkeqėsi nė botė duket qartė nė kėtė pikė.

Darvinizmi Social: pėrshtatja e ligjit tė xhunglės nė sjelljen njerėzore

Njė nga pretendimet kryesore tė teorisė sė evolucionit ėshtė bazimi i zhvillimit tė gjallesave nė "luftėn pėr mbijetesė" nė natyrė. Sipas Darvinit, nė natyrė bėhet njė luftė e pamėshirshme pėr mbijetesė, njė konflikt i pashuar nė jetė tė jetėve. I forti gjithmonė e mposht tė dobtin dhe kjo bėn tė mundur zhvillimin. Nėntitulli i librit "Origjina e llojeve" e pėrmblidhte kėtė pikėpamje: "Origjina e qenieve tė gjalla nėpėrmjet seleksionimit natyror ose ruajtjes sė racave tė favorizuara nė luftėn pėr mbijetesė". Burimi i frymėzimit tė Darvinit nė lidhje me kėtė ēėshtje ishte libri i ekonomistit anglez Tomas Malthus, "Esé mbi parimin e popullsisė". Ky libėr tregonte se njė e ardhme e zymtė e priste njerėzimin. Malthusi kishte llogaritur se po tė mos ndėrhyhej, popullsia njerėzore do tė shtohej me njė shpejtėsi tė llahtarshme. Shifrat do tė dyfishoheshin ēdo 25 vjet, por burimet ushqimore nuk do shtoheshin kurrėsesi nė tė njėjtėn masė. Po tė ndodhte kjo, njerėzimi do tė gjendej pėrpara rrezikut tė pėrhershėm tė urisė. Forcat qė do ta mbanin popullsinė nėn kontroll ishin fatkeqėsitė si luftrat, zia e bukės, sėmundjet etj. Shkurt, qė tė jetonin disa njerėz duhej tė vdisnin disa tė tjerė. Ekzistencė do tė thoshte "luftė e pėrhershme". Darvini pohon se ishte pikėrisht libri i Malthusit qė e bėri tė mendonte pėr luftėn pėr ekzistencė:

Nė tetor, 1838, d.m.th. 15 muaj pasi kisha filluar kėrkimet e mia sistematike, rastisi tė lexoja pėr zbavitje librin e Malthusit mbi popullsinė dhe meqė isha pėrgatitur mirė pėr tė vlerėsuar luftėn pėr ekzistencė qė vazhdon kudo nė saje tė vėzhgimeve tė gjata e tė vazhdueshme tė zakoneve tė kafshėve dhe bimėve, menjėherė mė shkoi nė mendje qė nė kėto rrethana, prirja ėshtė qė llojet e favorizuara do tė ruheshin, kurse ato tė pafavorizuara do tė zhdukeshin. Rezultati i kėsaj do tė ishte formimi i qenieve tė reja. Mė nė fund kisha njė teori me tė cilėn tė punoja.2

Nė shekullin XIX, idetė e Malthusit ishin pėrqafuar nga njė publik i gjerė. Intelektualėt evropianė tė shtresave tė larta i pėrkrahnin idetė e Malthusit. Rėndėsia qė Evropa e shekullit XIX i dha ideve tė Malthusit mbi popullsinė duket qartė nė artikullin "Baza shkencore e programit nazist:Pastrimi i Racės":

Nė fillim tė gjysmės sė parė tė shekullit XIX, kudo nė Evropė, pjesėtarė tė klasave sunduese mblidheshin pėr tė diskutuar tok "problemin e popullsisė" tė sapozbuluar e pėr tė gjetur mėnyra pėr zbatimin e urdhrit malthusian, pėr tė rritur vdekshmėrinė e tė varfėrve: "Nė vend qė t'u rekomandojmė pastėrtinė tė varfėrve, ne duhet tė nxisim zakonet e kundėrta. Nė qytetet tona ne duhet t'i bėjmė rrugėt mė tė ngushta, t'i mbushim shtėpitė me mė shumė njerėz e tė ndjellim kthimin e murtajės. Duhet t'i ndėrtojmė fshatrat tona pranė pellgjeve me ujė tė ndenjur e veēanėrisht tė nxisim popullimin e vendeve moēalore e tė dėmshme pėr shėndetin"... E kėshtu me radhė...3

Si rezultat i kėsaj politike mizore, i forti do tė mundte tė dobtin nė luftėn pėr mbijetesė dhe, nė kėtė mėnyrė, popullsia qė shtohej me ritme tė shpejta do tė arrinte njė ekuilibėr tė pranueshėm. Nė Anglinė e shekullit XIX, programi "Shtypni tė varfrit" u vu nė zbatim me tė vėrtetė. U krijua njė sistem industrial, ku fėmijėt tetė-nėntė vjeēarė detyroheshin tė punonin 16 orė nė ditė nė minierat e qymyrit e ku mijėra vdisnin nga kushtet e kėqija. "Lufta teorike pėr mbijetesė" qė pėr teorinė e Malthusit ishte e domosdoshme, detyroi miliona tė varfėr nė Angli t'i nėnshtroheshin njė jete tė mbushur me vuajtje.

Darvini, nėn ndikimin e Malthusit, e vuri nė zbatim kėtė pikėpamje nė tė gjithė natyrėn dhe propozoi qė kjo luftė, e cila nė fakt ekzistonte, do tė fitohej nga mė i forti e mė i zoti (d.m.th. ai qė pėrshtatej mė mirė). Ky pretendim i Darvinit pėrfshinte tė gjithė botėn bimore, shtazore e njerėzore. Ai gjithashtu theksoi se kjo luftė pėr mbijetesė ishte njė ligj i pėrhershėm e i pandryshueshėm i natyrės. Duke mohuar krijimin, ai po ftonte njerėzit t'i braktisnin besimet e tyre fetare e nė kėtė mėnyrė vinte nė shėnjestėr tė gjitha parimet etike qė mund tė pėrbėnin pengesė pėr mizorinė e kėsaj "lufte pėr mbijetesė". Pėr kėtė arsye, teoria e Darvinit, gjeti mbėshtetjen e parisė sė vendit, qysh nga momenti i parė, nė fillim nė Angli e mė vonė nė tėrė perėndimin. Imperialistėt, kapitalistėt dhe materialistėt e tjerė, tė cilėt e mirėpritėn kėtė teori qė ofronte njė justifikim shkencor pėr sistemin politik e shoqėror qė kishin krijuar, nuk vonuan ta pėrqafonin. Brenda njė kohe tė shkurtėr, teoria e evolucionit u kthye nė kriterin kryesor tė vlerėsimit nė ēdo sferė qė ishte me interes pėr shoqėritė njerėzore, nga sociologjia te historia, nga psikologjia te politika.


Shtypje nė tė gjithė botėn Bashkė me Darvinizmin u pranua edhe gėnjeshtra se konflikti dhe lufta janė nė natyrėn e njeriut. Si rezultat i trishtė i kėsaj, nė shumė vende tė botės luftrat, vrasjet e barbarizmi, u mbėshtollėn me njė petk pseudoshkencor dhe shekulli XX u kthye nė njė shekull vuajtjesh e mizorish ku s'ekziston mėshira.

Nė ēdo sferė, ideja bazė ishte motoja e "luftės pėr mbijetesė" dhe e "mbijetesės sė mė tė fortit" dhe partitė politike, kombet, administratat, firmat tregtare dhe individėt filluan tė jetonin me frymėn e kėtyre motove. Pėr shkak se ideologjitė sunduese nė shoqėri kishin gjetur veten te Darvinizmi, propaganda darviniste nisi tė bėhej nė ēdo fushė, nga arsimi tek arti, nga politika te historia. U bėnė pėrpjekje pėr tė vendosur lidhje mes tė gjitha fushave dhe Darvinizmit e tė hidhej dritė mbi to nga njė pikėpamje darviniste. Si rezultat i kėsaj, edhe pse njerėzit mund tė mos e njihnin Darvinizmin, filluan tė formoheshin prototipa tė shoqėrisė qė jetonin jetėn e parashikuar nga Darvinizmi. Vetė Darvini sugjeroi qė pikėpamjet e tij tė bazuara nė evolucion, tė zbatoheshin te tė kuptuarit etik dhe shkencat shoqėrore. Nė njė letėr drejtuar H. Thiel ai shkruan nė vitin 1869:

Do ta besosh lehtė se sa interes kam tek shoh qė pėr ēėshtjet morale dhe shoqėrore ju pėrdorni pikėpamje tė njėjta me ato qė kam pėrdorur unė nė lidhje me modifikimin e qenieve tė gjalla. S'mė kishte shkuar mendja kurrė mė parė se pikėpamjet e mia mund tė shtriheshin nė fusha kaq tė ndryshme e kaq tė rėndėsishme.4

Me luftėn nė natyrė qė pranohej se ekzistonte edhe nė natyrėn njerėzore, konfliktet nė emėr tė racizmit, fashizmit, komunizmit e imperializmit dhe pėrpjekjet e popujve tė fuqishėm pėr tė shtypur popuj mė tė dobėt kishin veshur tani petkun e shkencės.

Tashmė ishte bėrė e pamundur tė kritikoheshin apo tė pengoheshin ata qė kryenin masakra barbare dhe i nxisnin popujt kundėr njėri-tjetrit, ata qė i pėrbuznin tė tjerėt pėr shkak tė racės sė tyre, ata qė i mbyllnin bizneset e vogla nė emėr tė konkurrencės, apo ata qė refuzonin t'u zgjasnin dorėn pėr ndihmė tė varfėrve. Arsyeja ishte se ata po vepronin nė pėrputhje me njė ligj "shkencor" tė natyrės. Ky shpjegim i ri shkencor u bė i njohur si "Darvinizmi Social".

 

 

 

 

Bilanci i dhim bshėm Sipas Darvinizmit Social, tė dobtit, tė varfrit, tė sėmurėt e tė prapambeturit duhet tė eliminohen e tė shfarosen pa pikėn e mėshirės. Kėta njerėz besojnė se kjo ėshtė e domosdoshme pėr evoluimin e njerėzimit. Njė nga arsyet pse nė shekullin XX nuk u erdhi asnjė pėrgjigje thirrjeve tė miliona njerėzve pėr ndihmė, nga Bosnja nė Etiopi, ishte kjo ideologji qė iu imponua shoqėrive pa mėshirė.

Njė nga shkencėtarėt mė tė rėndėsishėm evolucionistė tė kohėve tona, paleontologu amerikan Stefėn Xhej Gould (Stephen Jay Gould) e pranon tė vėrtetėn duke shkruar se pas botimit tė librit "Origjina e llojeve" nė vitin 1859, "argumentet e mėvonshme pro skllavėrisė, kolonializmit, dallimeve raciale, luftės sė klasave dhe rolit tė seksit do tė ēanin pėrpara kryesisht nėn flamurin e shkencės".5

Njė pikė kėrkon vėmendje tė veēantė: Tė gjitha periudhat e historisė sė njerėzimit kanė njohur luftra, armiqėsi, mizori, racizėm e konflikte, por asnjėherė nuk ka mungur njė besim hyjnor qė i mėsonte njerėzit se ajo qė po bėnin ishte e gabuar dhe qė i thėrriste nė paqe, drejtėsi e qetėsi. Pėr shkak se njerėzit e njihnin kėtė fe hyjnore, tė paktėn e dinin mirė se ajo qė po bėnin kur pėrdornin dhunėn, ishte e gabuar, por qysh prej shekullit XIX, Darvinizmi tregoi qė lufta pėr pėrfitim dhe padrejtėsi e kishte njė farė justifikimi shkencor dhe sipas tij qė tė gjitha kėto ishin pjesė e natyrės njerėzore. Ai tregoi qė njeriu trashėgonte prirje pėr vepra mizore e agresivitet nga paraardhėsit e tij dhe se, ashtu siē mbijetonte kafsha mė e fortė e mė agresive, tė njėjtat ligje vlenin edhe pėr njeriun. Nėn ndikimin e kėtij arsyetimi, luftrat, vuajtjet dhe masakrat filluan tė shtrihen nė njė pjesė tė madhe tė botės.

Darvinizmi pėrkrahte dhe nxiste tė gjitha ato lėvizje qė sillnin dhimbje, gjak dhe shtypje nė botė. Ai tregoi se ato janė tė arsyeshme dhe tė justifikueshme dhe i mbėshteti tė gjitha zbatimet nė praktikė. Si rezultat i kėsaj mbėshtetjeje pseudoshkencore, tė gjitha kėto ideologji tė rrezikshme u pėrforcuan mė shumė dhe u bėnė shkas qė shekulli XX tė quhej "epoka e vuajtjeve".

Nė librin e tij "Darvini, Marksi, Vagneri", profesori i historisė, Zhak Barzy (Jacques Barzun), analizon shkaqet shkencore, sociologjike dhe kulturore tė rėnies sė tmerrshme morale nė botėn moderne. Kėto komente nga libri i Barzysė janė mbresėlėnėse po tė nisemi nga ndikimi i Darvinizmit nė botė:

… Nė ēdo vend evropian nga viti 1870 deri 1914 ekzistonte njė parti lufte qė kėrkonte armatime, njė parti individualiste qė kėrkonte konkurrencė tė pamėshirshme, njė parti imperialiste qė kėrkonte tė kishte dorė tė lirė me popujt e prapambetur, njė parti socialiste qė kėrkonte marrjen e pushtetit, si dhe njė parti raciste qė kėrkonte tė bėheshin spastrime tė brendshme kundėr tė huajve - qė tė gjitha, kur thirrjet pėr ndihmė drejtuar lakmisė dhe lavdisė dėshtuan, ose edhe mė parė, thirrėn pėr ndihmė Spenserin dhe Darvinin, d.m.th mishėrimin e shkencės… Raca ishte biologjike, ishte sociologjike, ishte darviniste.6

Nė shekullin XIX, kur Darvini doli me pretendimin se gjallesat nuk ishin krijuar, se ato ishin shfaqur rastėsisht dhe se njeriu kishte njė paraardhės tė pėrbashkėt me kafshėt dhe ishte organizmi mė i zhvilluar si rezultat i rastėsisė, shumica e njerėzve as qė mund ta imagjinonin se cilat do ishin pasojat e kėtij pretendimi, por nė shekullin XX rezultati pėrfundimtar i pretendimit ishte pėrjetuar nė mėnyrė tė tmerrshme. Ata qė e shihnin njeriun si kafshė tė zhvilluar, nuk ngurronin tė shtypnin tė vegjlit, tė gjenin njė mėnyrė pėr tė zhdukur tė sėmurėt e tė dobtit dhe tė kryenin masakra pėr tė hequr qafe racat qė ata i shihnin si tė ndryshme dhe inferiore. E gjitha kjo ndodhte pėr arsye se teoria e tyre, nėn maskėn e shkencės, predikonte se ky ishte "ligji i natyrės". Fatkeqėsitė e Darvinizmi nisėn nė kėtė mėnyrė e u pėrhapėn me shpejtėsi nė tė gjithė botėn. Nė shekullin XIX, deri para se materializmi dhe ateizmi tė fuqizoheshin nėpėrmjet pėrkrahjes sė Darvinizmit, pjesa mė e madhe e njerėzve besonte se Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat dhe se njeriu, ndryshe nga qeniet e tjera tė gjalla, zotėronte mendjen qė e dallonte prej tyre. Pavarėsisht nga raca apo populli, njerėzit konsideroheshin si shėrbėtorė tė krijuar prej Zotit. Mungesa e fesė, gjithėsesi, e shkaktuar dhe e pėrforcuar nga Darvinizmi, bėri tė lindin grupe shoqėrore me njė kėndvėshtrim konkurrues dhe tė pamėshirshėm pėr botėn, qė nuk i jepnin kurrfarė rėndėsie moralit dhe qė i shihnin njerėzit si kafshė tė zhvilluara. Njerėzit qė mohonin se kishin ndonjė pėrgjegjėsi para Zotit bėnė tė lindte njė kulturė ku ēdo lloj egoizmi justifikohej. Prej kėsaj kulture lindėn shumė "izma" (fjalėt qė mbarojnė me izėm, p.sh. Darvinizėm, kapitalizėm etj.) dhe secili prej tyre u kthye nė fatkeqėsi, me plot kuptimin e fjalės, pėr njerėzimin. Nė faqet qė vijojnė, do tė shqyrtojmė ideologjitė nė fjalė, lidhjen e ngushtė midis kėtyre ideologjive dhe Darvinizmit, si dhe fatkeqėsitė qė kjo lidhje i shkaktoi njerėzimit.

 
   
    

2 Anton Pannekoek, Marxism and Darwinism, Translated by Nathan Weiser, Chicago, Charles H. Kerr &Company;, 1912, http://csf.colorado.edu/psn/ marx/Other/Pannekoek/Archive/1912-Darwin/
3 Theodore D. Hall, The Scientific Background of the Nazi "Race Purification" Program, http://www.trufax.org/ avoid/nazi.html
4 Francis Darwin, The Life and Letters of Charles Darwin, D. Appleton and Co., 1896, vol. 2, fq.294
5 Stephen Jay Gould, The Mismeasure of Man, W.W. Norton and Company, New York, 1981, fq. 72
6 Jacques Barzun, Darwin, Marx, Wagner, Garden City, N.Y.: Doubleday, 1958, fq.94-95, cituar nė librin e Henry M. Morris, The Long war Against God, Baker Book House, 1989, fq. 70