ALLAHU DĖRGOI (PROFETĖT) DHE LIBRAT

Nė kapitujt e mėparshėm, kemi dhėnė shembuj dhe dėshmi qė ndihmojnė tė kuptojmė dhe tė marrim me mend fuqinė dhe madhėshtinė e Allahut. Arsyeja pse Allahu n’a ka dhuruar aftėsinė e tė menduarit dhe arsyes ėshtė qė tė arrijmė t’a njohim Atė. Allahu n’a ka dėrguar edhe librat e shpallura pėrmes tė cilit Ai e prezenton Veten. Nė kėto libra Ai shpall atė ēfarė Ai pret nga ne. Allahu porositi dhe dėrgoi profetėt qė u bėnė shembull pėr popujt e vet me sjelljen e tyre shembullore. Pėrmes profetėve, porosia e qartė dhe shpallja e Allahut shėrben si udhėrrėfyes pėr njerėzimin.

Ėshtė vėshtirė tė dihet saktėsisht se sa profetė ka dėrguar Allahu, edhepse ka gojėdhėna qė tregojnė se, pėr shembull, kanė qenė 113 tė dėrguar si dhe njė numėr shumė mė i madh i profetėve gjatė historisė. Ne vetėm i dijmė emrat e profetėve tė pėrmendur nė Kur’an, shpalljen e fundit tė dėrguar nga Allahu. Allahu n’a njohton me jetėn e profetėve ashtuqė tė n’a lejon tė kuptojmė sjelljen e tyre. Pėrmes tė dėrguarve, Zoti Ynė n’a tregon mėnyrėn e drejtė tė jetesės si dhe si tė sillemi korrektė nė kėtė botė. Vetėm pėrmes transmetimeve tė Allahut mund tė mėsojmė se si tė sillemi, dhe cilat sjellje janė nė pajtim me vlerat e Kur’anit. Vetėm pėrmes transmetimeve tė Allahut mund tė mėsojmė pėr sjelljet qė fitojmė kėnaqėsinė e Allahut dhe shpėrblimin e Tij tė pafund si dhe ato sjellje qė dėrgojnė nė dėnim.

Nė Kur’an, Allahu n’a informon se pėrgjatė historisė Ai dėrgoi shumė profetė pėr tė gjithė popujt, ashtuqė t’iu tėrheqin vėrejtjen. Kėta tė dėrguar ftonin popullin e tyre qė tė adhurojnė Allahun, qė t’i luten Atij dhe qė t’iu binden urdhėrave tė Tij. Ai gjithashtu u bėri atyre tė qartė se nėse veprojnė ndryshe do tė dėnohen. Shkurtimisht, ata tėrhoqėn vėrejtjen jobesimtarėve dhe ata qė bėnin vepra tė liga, dhe gjithashtu japnin lajme tė mira besimtarėve pėr shpėrblimin qė do t’a merrnin. (Kopshti apo parajsa dhe Zjarri apo ferri do tė shqyrtohen mė detajisht nė seksionet nė vijim). Profetin e fundit qė Allahu e dėrgoi ishte profeti Muhammed, mėshira dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė. Kur’ani ėshtė shpallja e fundit.

Shpalljet e mėparshme tė Allahut kishin humbur auteniticitetin e vet, pasiqė injorantėt dhe ata qė kishin qėllime tė kqija kishin futur fjalėt e tyre dhe pjesė shtesė nė libra. Nė kėtė mėnyrė, origjinalet, shpalljet e vėrteta qė fillimisht u ishin dėrguar popujve, nuk mbijetuan ditėn e sotme. Por Allahu n’a e solli Kur’anin, Librin qė ėshtė e pamundur tė ndryshohet.

Profeti Muhammed, bekimi i Allahut qoftė mbi tė, si dhe muslimanėt tjerė mėvonė e ruajtėn Kur’anin. Kur’ani ėshtė shumė i qartė pėr ēdokend dhe shumė lehtė kuptohet. Kur t’a lexosh Kur’anin, shpejt kuptohet se ėshtė Fjalė e Allahut. Kur’ani, qė mbijetoi i padėmtuar, ėshtė nėn mbrojtjen e Allahut dhe ėshtė Libri i vetėm i shpallur pėr tė cilin njerėzit do tė jenė pėrgjegjės deri nė Ditėn e Gjykimit.

Sot, tė gjithė muslimanėt, kudo qė janė, lexojnė Kur’anin e njejtė; Asnjė kundėrthėnie nuk mund tė gjendet nė ndonjė fjalė apo shkronjė. Kur’ani, i shpallur nga profeti, paqja qoftė mbi tė, u pėrpilua nga kalifi, Ebu Bekėr dhe mė pas ėshtė shkruar nga kalifi Utman, paqja qoftė mbi ta, i cili jetoi para 1,400 vjetėsh, si dhe Kur’ani qė sot e lexojmė janė identikė. Ėshtė nė pėrputhshmėri fjalė pėr fjalė nė mes tyre. Kjo, dmth., qė nga dita kur profetit Muhammed i ėshtė shpallur Kur’ani, paqja qoftė mbi tė, ka mbijetuar i pandryshuar. Kėshtuqė Allahu mbrojti Kur’anin nga njerėzit e ligj qė tentonin qė t’a ndryshojnė apo tė fusin pjesė shtesė nė tė. Nė njė ajet, Allahu n’a informon se Ai ruan veēanarisht Kur’anin:

Ne me madhėrinė Tonė e shpallėm Kur'anin dhe Ne gjithsesi jemi mbrojtės tė tij. (Hixhr: 9)

Me fjalėn “Ne” nė kėtė ajet, Allahu i adresohet Vetes. Nuk ka zot tjetėr pėrpos Allahut, Ai nuk ka shok. Ai ėshtė Allahu i Plotėfuqishėm, Shpikės i ēdogjėje dhe i Cili pėrfshinė ēdogjė nė dijeninė e Tij. Nė disa pjesė tė Kur’anit, Allahu i adresohet Vetes me fjalėn “Unė”, ndėrsa nė disa pjesė me fjalėn “Ne”. Nė gjuhėn arabe, qė ėshtė edhe gjuhė e Kur’anit, fjala “Ne” ndonjėherė i adresohet edhe njė personi me qėllim tė ngritjes sė ndjenjės sė respektit dhe fuqisė ndaj ndėgjuesit. Ėshtė rasti i njejtė edhe nė gjuhėn shqipe qė kur dikend dėshirojmė t’a respektojmė, i drejtohemi me “Ju”, apo nė anglishte “The Royal We” (Ne nga oborri mbretėror). Nė seksionet nė vijim tė kėtij libri, do t japim shembuj nga ajetet (paragrafet e Kur’anit) dhe sureve (kapitujve tė Kur’anit). Aty janė fjalėt mė tė sakta pasi janė fjalė tė Allahut, i Cili n’a njeh neve mė mirė se ne vetveten. Nė Kur’an, Allahu dėshiron qė ne tė marrim mėsim nga jeta e profetėve. Nė njė ajet shkruan:

Nė tregimet e tyre (tė dėrguarve dhe tė Jusufit me vėllezėr) pati mėsime e pėrvojė pėr tė zotėt e mendjes... (Jusuf: 111)

Dikujt qė Allahu ia tėrheq vėmendjen nė kėtė ajet ėshtė njeriu qė di se Kur’ani ėshtė Fjalė e Allahut dhe nė kėtė mėnyrė mendon, e shfrytėson mendjen e vet dhe pėrpiqet qė tė mėsojė Kur’anin dhe tė jetojė sipas urdhėrave tė Kur’anit. Allahu konsideron njerėzit tė cilėve Ai i dėrgoi si pejgamberė, pėrgjegjės pėr bindjen e tyre ndaj urdhėrave tė Tij. Njerėzve tė cilėve u ėshtė arritur shpallje nga Allahu, nuk do tė kenė arsyetim nė Ditėn e Gjykimit, pėr shkak se tė dėrguarit e Allahut transmetuan popullit tė tyre njohuritė pėr ekzistimin e Allahut dhe ēfarė Allahu pret nga njerėzit. Pasiqė dikush njohtohet pėr kėtė porosi, ai do tė jetė pėrgjegjės pėr tė. Kjo tregohet kėshtu nė Kur’an:

Tė dėrguar qė ishin lajmgėzues e kėrcėnues, ashtu qė pas dėrgimit tė dėrguarve njerėzit tė kenė fakt (arsyetim) para All-llahut. All-llahu ėshtė i pavarur nė sundimin e vet dhe di si tė veprojė. (Nisa: 165)

Allahu ka krijuar shumė grupe njerėzish mbi tokė. Disa nga kėto grupe refuzuan tė dėrguarit e tyre qė u janė dėrguar dhe i mohuan ata krejtėsisht. Pasiqė ata nuk i dėgjuan fjalėt e tyre dhe tė binden urdhėrave tė Allahut, ata u dėnuan. Pėrmes tė dėrguarve tė Vet, Allahugjithashtu tėrhoqi vėrejtjen kėtyre njerėzve tė pabindur pėr jetėn e tyre tė padurueshme. Pėrpos kėsaj, ata vazhduan tė kundėrshtojnė tė dėrguarit e tyre saqė shpifnin kundėr tyre. Bile bile, ata u bėn aq tė ashpėr saqė nė disa raste edhe i vranė. Pėr kėtė shkak, Allahu i dėnoi ata me meritė, dhe me kohė, popuj tjerė i zėvendėsuan. Nė Kur’an, gjendja e kėtyre popujve tregohet kėshtu: A e vėrejtėn ata sa gjenerata para tyre i shkatėrruam qė Ne u patėm mundėsuar atyre (komoditet) nė tokė ēfarė juve nuk ju mundėsuam; u patėm lėshuar nga qielli shi me bollėk dhe u patėm bėrė qė tė rrjedhin lumenj ndėr ta, e pėr shkak tė mėkateve tė tyre i shkatėrruam dhe pas tyre sollėm (breza) tjerė. (Enam:6)

Nė kapitujt e ardhshėm, do tė flasim nė sjelljen shembullore tė profetėve qė luftuan kundėr kėtyre popujve mosbindės.

Njeriu i parė dhe i dėrguari i parė: Ademi

Siē do tė kujtohet, derisa ishim duke folur mbi krijimin e njeriut, thamė se njeriu i parė nė tokė ishte Ademi, paqja qoftė mbi tė. Ademi ishte gjithashtu edhe profeti i parė. Domethėnė, Allahu kishte dėrguar profetė qė nė bashkėsinė e parė qė Ai krijoi nė faqen e tokės dhe i mėsoi ata dinin (fenė) dhe si tė bėhen shėrbėtorė tė devotshėm tė Allahut.

Allahu mėsoi Ademin tė flasė dhe emrat e tė gjitha sendeve. Kjo tregohet nė Kur’an si vijon:

E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve)... (Bekare:31)

Kjo sigurisht ėshtė gjė shumė e rėndėsishme. Nė mesin e tė gjitha qenieve tė gjalla, vetėm njeriu ka aftėsi qė tė flasė. Tė folurit ėshtė veti e veēantė pėr njerėzit. Duke iu falenderuar faktit se Allahu fillimisht ia dha kėtė aftėsi Ademit, u  bė e mundur qė njeriu tė njoh tė gjitha sendet pėrreth dhe t’ia u ven emrin.

Gjeneratat pas Ademit mund tė flisnin gjithashtu, kishin ndjenja, ndienin keqardhje apo tė shqetėsimit, veshnin tesha, pėrdornin vegla dhe aparate si dhe kishin telent pėr muzikė dhe arte. Instrumentet muzikore si flauta, vizatimet nė mure dhe objekte tjera ashtuqė shkenctarėt kanė gjetur mbeturinat e njeriut tė lashtė ėshtė gjė qė dėshmon se ata ishin njerėz sikur ne. Me fjalė tjera, ndryshe nga pohimet e disa njerėzve, njerėzit e parė kurrė nuk kanė qenė krijesa tė egra, gjysėm majmun- gjysėm njeri.

E dini se as majmuni e as ndonjė qenie tjetėr nuk mund tė flasė, mendojė apo tė sillet si njeriu. Allahu ka dhėnė kėto aftėsi ekskluzivisht vetėm njeriut. (Pėr mė shumė informata nė lidhje me kėtė mund tė gjeni nė librin “Mrekullitė e krijimit tė Allahut” nga Harun Yahya).

Por disa njerėz qė nuk kanė dėshirė qė tė pranojnė faktin se njeriu i parė ishte Ademi, parashtruan disa pohime tė veta: Ata shpikėn identitet tė rremė pėr njeriun e parė. Sipas kėtyre skenareve tė imagjinuara, njeriut dhe majmunėt rrjedhin nga njė qenie e pėrbashkt, dmth., kanė paraardhės tė pėrbashkėt, i cili ka evoluar gjatė kohės deri nė gjendjet e sotme. Nėse pyet se si ka ndodhur kjo ngjarje e pazakonshme, ata japin pėrgjegje themeldaltė dhe bajate: “Ka ndodhur nga rasti.” Kur pyet se a ka ndonjė dėshmi qė tė vėrtetojė kėtė pohim, ata nuk mund tė sigurojnė asgjė.

Si pėrfundim, nuk ka asnjė mbeturinė qė tregon se njeriu ka evoluar nga qenie tjetėr. Nėse pyetni, “Ēfarė janė kėto mbeturina nga e kaluara?”, ekziston pėrgjegja e gatshme: Disa qenie tė gjalla lėnė gjurmė pasiqė tė vdesin, dhe kėto gjurmė, qė ne i quajmė fosile, mbeten tė pandryshueshme pėr miliona vjet pa ndonjė ndryshim. Sidoqoftė, pėr tė ndodhur kjo, ajo qenie e gjallė befas mbulohet dhe mbetet nė njė ambient pa oksigjen. Pėr shembull, nėse njė zog nė tokė befas mbulohet nga njė grumbull i madh i zallit para miliona vjetėsh, mbeturinat e kėtij zogu do tė mund tė ruhej deri mė sot. Ngjajshėm, ekzistojnė substanca qė tajitet nga drunjėt qė quhet rrėshirė. Nganjėherė, substanca nė formė tė mjaltit mbulon njė insekt dhe e shėndėrron atė nė material tė fortė tė quajtur qelibar, qė ruan insektet e ngordhura pėr miliona vjet. Nė kėtė mėnyrė mblidhet informata pėr qeniet e gjalla nga kohėrat e lashta. Mbeturinat e tilla quhen “fosile”.

Ata qė sugjerojnė se njeriu i parė ka lindur nga njė krijesė e ngjajshme me majmunin kurrė nuk kanė gjetur asnjė fosil qė tė dėshmojnė kėtė pohim. Me fjalė tjera, askush nuk ka gjetur ndonjė fosil tė ndonjė krijese tė pazakonshme si gjysėm majmun/gjysėm njeri. Por kėta njerėz kanė prodhuar fosile, vizatime dhe piktura false qė tė mbulojnė kėtė falsifikat, bile i kanė vendosur nė librat shkollorė. Tė gjitha kėto mashtrime janė  zbuluar njė nga njė dhe janė bėrė publike si mashtrime shkencore. Pėr shkak se njerėzit e tillė janė tė pamatur dhe kokėfortė, ėshtė gati e pamundur pėr ta qė tė pranojnė ekzistencėn e Alahut dhe tė kuptojnė se Ai krijoi tė gjitha. Edhepse njė numri i njerėzve tė tillė vazhdimisht ėshtė duke u zvogluar, ende ekzistojnė disa qė mundohen qė t’i shpėrndajnė pikėpamjet e tyre me tė meta pėrmes revistave periodike, librave dhe gazetave, e gjithashtu edhe nėpėr shkolla. Ashtuqė tė bėjnė njerėzit qė tė besojnė nė pikėpamje tė tilla me tė meta, ata kėmbėngulin nė argumetet e tyre dhe vlerėsojnė se kanė vlefshmėri shkencore. Sidoqoftė, secili hulumtim i kryer dhe dėshmi e siguruar nga shkenctarėt intelegjent vėrtetojnė se majmuni nuk ka mundur qė tė evoluohet nė njeri.

Ademi, njeriu i parė, tė cilin Allahu e krijoi tė veēantė, ishte nė tė gjitha mėnyrat i njejtė sikurse edhe njeriu i sotėm; ai nuk ishte ndryshe. Kėto janė fakte qė Allahu i shpalli neve nė Kur’an. Ekziston edhe njė ēėshtje tjetėr shumė interesante qė Allahu na e bėn me dije: Tregimi pėr Ademin dhe Satanin (djallin), si armik i njeriut.

Armiku mė i madh i njeriut: Satani

Sigurisht se keni njohuri pėr satanin, por a di se edhe ai tė njeh shumė mirė ty dhe pėrdor ēdo metodė pėr tė provokuar? A e di se qėllimi i vėrtetė i satanit, i cili shtiret qė tė ka mik, ėshtė qė tė mashtrojė? Tė nisemi nga fillimi i parė dhe tė sjellim ndėr mend pse Satani ėshtė armik i yni. Pėr kėtė qėllim, do tė kthehemi tek tregimi pėr Ademin dhe Satanin nė Kur’an.

Nė Kur’an, satani ėshtė emėr i pėrgjithshėm i tė gjitha qenieve qė kanė dhėnė vetes detyrė qė t’a largoj njeriun nga udha e drejtė deri nė Ditėn e Gjykimit. Iblisi ėshtė qenia kryesore e ligė i cili ka ngre krye kundėr Allahut kur Ai krijoi Ademin. Sipas tregimeve nė Kur’an, Allahu krijoi Ademin e mandej thirri engjujt qė tė pėrkulen para tij. Engjujt iu bindėn urdhėrit tė Allahut, pėrpos Iblisit i cili refuzoi qė tė pėrkulej Ademit. Ai vlerėsoi se ishte mė superior se njeriu. Pėr shkak tė mosbindjes sė tij dhe sjelljes sė tij me pėrbuzje, ai u dėbua nga mėshira e Allahut. Para se tė largohej nga prania e Allahut, Iblisi kėrkoi kohė nga Allahu qė t’i largojė njerėzit nga udha e drejtė. Qėllimi i Iblisit ėshtė qė tė provokojė njerėzit dhe nė kėtė mėnyrė ata tė largohen nga rruga e vėrtetė brenda kohės qė i ėshtė dhuruar. Ai do tė bėj ēmos qė tė bėj sa mė shumė njerėz pėr vete. Allahu njofton se Ai do tė dėrgoj Satanin dhe pasuesit e tij nė Zjarr. Kėto gjėra tregohen nė Kur’an kėshtu:

Ne ju krijuam pastaj ju dhamė formėn, e mandej engjėjve u thamė: "Bėni sexhde pėr Ademin". Ata i bėnė sexhde pos Iblisit. Ai nuk qe prej atyre qė bėnė sexhde. (All-llahu) Tha: "Ēka tė pengoi ty tė bėsh sexhde, kur Unė tė urdhėrova?" Ai (Iblisi) tha: "Unė jam mė i vlefshėm se ai, mė krijove mua nga zjarri, e atė e krijove nga balta!" (All-llahu) Tha: "Zbrit nga ai (Xhenneti), nuk tė takon tė bėsh kryelartėsi nė tė, dil jashtė, s'ka dyshim ti je i poshtėruar". (Iblisi) Tha: "Mė afatizo gjer ditėn kur ringjallen (njerėzit)!" (All-llahu) Tha: "Ti je i Afatizuar!"(Iblisi) Tha: "Pėr shkak se mė humbe mua, unė do t'u ulem atyre (do t'u zė pusi) nė rrugėn Tėnde tė drejtė. Mandej, do t'ju sillem atyre para, prapa, nga e djathta dhe nga e majta e tyre, e shumicėn e tyre nuk do ta gjejsh qė tė falėnderohen (tė besojnė)!"(All-llahu) Tha:"Dil nga ai (Xhenneti), i urrejtur, i dėbuar. Kush prej tyre vjen pas teje, Unė kam pėr ta mbushur Xhehennemin me tė gjithė ju. (A’raf:11-18)

Pasiqė u dėbua nga msėshira e Allahut, satani ka filluar luftėn qė do tė zgjasė deri nė ditėn e gjykimit. Deri atėherė, ai nė mėnyrė tinzare i afrohet njerėzve, planifikon se si t’i largojė nga rruga e drejtė dhe pėrdorė metoda tė pashembullta pėr kėtė qėllim. Pasiqė tani keni kuptuar mė mirė, satani ėshtė njė armik qė mund t’i afrohet njeriut shumė tinėzisht. Pėr kėtė arsye, duhet tė jesh shumė syēelė qė t’i shmangesh atij. Kurrė mos harro se satani shtron kurtha bile edhe tani duke planifikuar qė tė tė mashtrojė. Ai pėrpiqet qė tė ndalojė qė t’a lexosh kėtė libėr dhe tė mendosh nė lidhje pėr atė ēfarė lexove deri mė tani. Ai pėrpiqet qė tė pengojė qė tė bėsh vepra tė mira, dhe qė tė bėhesh jorespektues dhe i padėgjueshėm ndaj tė vjetėrve, pengon qė tė falenderosh Allahun, tė falesh dhe tė tregosh gjithmonė tė vėrtetėn.

Kurrė mos lejo qė tė mashtrojė satani dhe tė pengojė qė tė bėhesh njė njeri me karakter tė mirė si dhe tė dėgjosh ndėrgjegjen tuaj. Duhet qė tė kėkosh strehim nė Allahun dhe qė tė kėrkosh ndihmė nga Ai kur tė lajmėrohen mendime tė liga apo kur tė jesh me pavullnet pėr tė punuar punė tė mira, pasiqė tė gjitha kėto janė triqe tinzare tė satanit. Kurrė mos harro se satani nuk mund tė bėj asgjė atyre qė janė besimtarė tė fortė.

Profeti Nuh (Noa)

Nuhu, paqja qoftė mbi tė, sikurse tė gjithė profetėt tjerė, i ka ftuar njerėzit e tij nė rrugė tė drejtė. Ai iu tha atyre se duhet qė tė kenė besimin nė Allahun, se Ai ėshtė Krijues i ēdogjėje, se duhet adhuruar vetėm Ai, se pėrndryshe do tė dėnohen. Kjo tregohet nė Kur’an nė kėtė mėnyrė:

Ne patėm dėrguar edhe Nuhun te populli i vet (me porosi tė njejtė si Muhammedin qė t'u thotė): Unė ju tėrheq vėrejtjen haptazi. Qė tė mos adhuroni tjetėr kė pos All-llahut, sepse unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė ditėm e pikėllueshme. (Hud:25-26)

Pėrkundėr tė gjitha paralajmėrimeve, vetėm disa njerėz i besuan Nuhut. Pas kėsaj, Allahu urdhėroi Nuhun qė tė ndėrtojė njė anije tė madhe. Allahu e njoftoi atė se besimtarėt do tė shpėtojnė nė atė anije.

Nuhu filloi qė tė ndėrtojė njė anije pėrkundėr faktit se nė atė rajon nuk kishte det saqė i befasoi ata njerėz qė nuk besonin Allahun, dhe filluan qė t’a pėrqeshnin. Ata qė nuk besonin nuk e dinin se ēfarė do t’u ndodhte, por Allahu e dinte. Kur u krye ndėrtimi i anijes, filloi tė binte njė shi i rrėmbyeshėm pėr shumė ditė saqė uji arriti shumė mbi tokė, dhe vėrshoi gjithēka. Kjo fatkeqėsi historike u vėrtetua prej shumė shkenctarėve. Nė Lindjen e Mesme, ėshtė dėshmuar se malet e sotme dikur ishin tė mbuluar me ujė. Nė televizion, sigurisht se keni parė shumė vėrshime nė skaje tė ndryshme tė botės.

Njerėzit zakonisht kur pėrballen me kėtė fatkeqėsi, ngjiten mbi pullaz dhe presin pėr ndihmė. Nė kėso raste vetėm barka apo helikopteri mund tė jetė si ndihmė. Nė kohėn e profetit Nuh, paqja qoftė mbi tė, sido qė tė jetė, vetėm anija mund tė ishte shpėtim. Kjo fatkeqėsi e quajtur “Vėrshimi i Nuhit”, nė tė vėrtetė ishte njė dėnim i pėrgaditur nga Allahu, ashtu qė tė dėnohen njerėzit qė nuk i besuan Nuhut. Pasiqė ata pritnin ndihmė tjetėr e jo tė Allahut, asnjėri nga kėta njerėz pėrbuzės qė nuk dėgjonin pėr paralajmėrimet e Allahut, nuk hipėn nė anijen e Nuhut. Ata nuk u mbėshtetėn nė Allahun, por nė qeniet tjera. Vetėm nėse Allahu do, mund tė n’a mbrojė. Njerėzit nė atė kohė qė mohonin kėtė gjė, hipėn mbi male apo shkuan nė vende mė tė larta, por prapėseprapė nuk mundėn qė tė shpėtonin nga pėrmbytja.

Vetėm disa njerėz besuan Allahun, ashtuqė ky besim i bėri ata qė tė hipin nė anije dhe sė bashku me Nuhun, shpėtuan. Duke iu bindur urdhėrave tė Allahut, ata morėn ēiftet nga ēdo lloj tė kafshėve me vete. Kjo tregohet kėshtu nė Kur’an:

Populli i Nuhut qė ishte para tyre pėrgėnjeshtroi, dhe robin Tonė (Nuhun) e quajti rrenacak dhe thanė: "I marrė!" dhe iu bė kėrcėnim. E ai iu drejtua Zotit tė vet: "Unė jam i mundur, prandaj mė ndihmo!" Atėherė Ne me njė shi tė vrullshėm i hapėm dyert e qiellit. Dhe Ne tokėn e zbėrthyem nė burime uji, kurse uji u bashkua siē ishte caktuar. E atė (Nuhun) e bartėm nė (anije) dėrrasash e shtyllash tė gojėzuara. Qė lundronte nė mbikėqyrjen Tonė. (I fundosėm) Si ndėshkim pėr atė (Nuhun) qė ishte mohuar (pėrbuzur). Atė (ngjarje) Ne e lamė kujtim, po a ka ndokush qė merr mėsim? E ēfarė ishte ndėshkimi Im dhe kėrcėnimi Im! (Kamer:9-19) 

Tė gjithė tė dėrguarit u janė dėrguar popujve tė veēantė dhe komunikonin kryesisht mėsimet e njejta dhe ftonin popullin e tyre qė tė adhurojnė Allahun dhe t’i binden profetėve. Si shpėrblim pėr shėrbimet e veta, ata nuk kėrkonin rrogė pasiqė njerėzit e dėrguar nga Allahu pėr tė shpallur Fjalėn e Tij nuk bėjnė gjė tė tillė. Bėjnė shėrbimet e tyre vetėm pėr hir tė Allahut dhe i frikėsohen Atij. Ndėrkohė, ata pėrballen me shumė vėshtirėsi: populli i tyre i pėrgojonin dhe i torturonin. Pėrveē kėsaj, disa njerėz mundoheshin edhe bėnin intriga pėr t’i vrarė profetėt qė u ishin dėrguar atyre, e disa prej tyre bile morėn guximin qė edhe t’a bėjnė. Sidoqoftė, pasiqė profetėt frikoheshin vetėm Allahut dhe askuj tjetėr, asnjė vuajtje nuk i zbrapsi. Ata kurrė nuk harruan se Allahu do t’i shpėrblej shumė nė kėtė dhe jetėn e pastajme.

Profeti Ibrahim

Nė kėtė seksion, do tė ndalemi nė vetitė e ndryshme tė disa profetėve pėr tė cilėt edeh Allahu n’a e tėrhjek vėrejtjen nė Kur’an. Ibrahimi, paqja qoftė mbi tė, ishte njėri nga ata profetė. Kur ishte i ri dhe askend nuk e kishte pranė qė tė pėrmendtte ekzistimin e Allahut, ai vėshtroi qiellin dhe tokėn dhe nė kėtė mėnyrė doli nė pėrfundim se Allahu ka krijuar ēdogjė. Kjo tregohet nė Kur’an kėshtu:

E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: "Ky ėshtė Zoti im!" E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:" Unė nuk i dua ata qė humbėn". Kur e pa hėnėn tė posa lindur tha: "Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!" Kur e pa diellin tė lindur, tha: "Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!" e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!" Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok! (En’am: 76-79)

Ibrahimi, paqja qoftė mbi tė, iu tha njerėzve qė mos t’a adhurojnė askend pėrpos Allahut:

Lexoju (nga ajo qė tė shpallėm ty Muhammed) atyre ngjarjen e Ibrahimit. Kur i tha babait tė vet dhe popullit tė vet: "Ēka jeni duke adhuruar?" Ata i thanė: "Adhurojmė idhuj, vazhdimisht u jemi besnikė atyre!" Ai i tha: "A ju dėgjojnė ata juve kur u luteni?" Ose, "A u sjellin juve dobi apo dėm?" Ata thanė: "Jo, por kėshtu i gjetėm se bėnin edhe prindėrit tanė!"  Ai tha: "A po shihni se ē'po adhuroni?" Ju dhe prindėrit tuaj tė mėparshėm, Nė tė vėrtetė, ata (qė adhuroni ju) janė armiq tė mij, pėrveē Zotit tė botėve (nėse pėrveē idhujve adhuroni edhe Atė). Zoti qė mė krijoi, Ai mė udhėzon mua,  Dhe Ai qė mė ushqen dhe mė jep tė pijė, Dhe kur tė sėmurem Ai mė shėron, Ai mė bėn tė vdesė e mandej mė ngjall, Ai tek i cili kam shpresė se do tė m'i falė mėkatet e mia nė ditėn e gjykimit. (Shuara:69-82)

Armiqtė e Ibrahimit u pėrpiqėn qė t’a vrasin atė kur ai i ftonte nė besimin nė Allahun. Ata ndizen njė zjarr tė madh dhe e hodhėn aty. Por Allahu e mbrojti atė dhe e rauajti nga zjarri. Kjo nė Kur’an tregohet kėshtu:

Po pėrgjegjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm tė thotė: "Mbytnie atė (Ibrahimin) ose digjnie!" Mirėpo, All-llahu e shpėtoi atė prej zjarrit. Pė njė popull qė beson, kėtu vėrtet ka fakte bindėse. (Ankebut:24)

Po Ne i thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!" (Enbija:69)

Allahu ėshtė Ai qė krijon dhe kontrollon ēdogjė. Me vullnetin e Allahut flaka nuk e dogji Ibrahimin. Kjo ėshtė njė mrekulli e Allahut dhe njė manifesim e fuqisė sė Tij. Ēdogjė nė tokė ngjan me vullnetin e Allahut. Asgjė nuk ndodh pa vullnetin dhe kontrollin e Tij. Nėse Ai nuk dėshiron, asgjė nuk mund tė bėj dėm apo tė vrasė ndonjė njeri. Pėr kėtė Allahu n’a njofton nė Kur’an:

Askush nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar (Ali Imran:145)

Ai nuk vdiq edhe pse ishte hedhur nė zjarr, pasiqė afati i caktuar pėr vdekje nga Allahu nuk i kishte ardhur. Allahu e kishte shpėtuar nga zjarri. Nė njė ajet, Allahu tregon se Ibrahimi kishte njė karakter shembullor:

Vėrtet, Ibrahimi ishte shumė i butė, shumė i dhembshėm dhe i kthyeshėm. (Hud:75)

Allahu i do njerėzit qė janė tė devotshėm ndaj Tij me plotė zemrėn. Siē sqaron ajeti, tė mosqenurit kryelartė, me karakter tė mirė dhe i nėnshtruar ndaj urdhėrave tė Allahut janė ndėr vetitė mė tė levėrdishme para Allahut.

Profeti Musa

Musa, paqja qoftė mbi tė, ėshtė profeti qė Allahu shpesh e pėrmend nė Kur’an. Allahu ia shpalli Musasė Tevratin. Por sot, Tevrati i ēifutėve dhe Dhjata e Vjetėr e Biblės krishtere kanė humbur origjinalitetin e tyre, pasiqė janė futur mė vonė fjalė tė reja dhe kėshtu i janė mbetur nė to. Por ēifutėt dhe krishterėt ende sot i lexojnė kėto libra tė ndryshuar duke menduar se janė libra origjinalė tė shpallur nga Allahu. Ēifutėt kanė devijuar nga rruga e drejtė pasi nė librin qė ata besojnė, nuk ėshtė libri i sjellur nga profeti Musa, paqja qoftė mbi tė.

I dijmė tė gjitha pėr jetėn dhe karakterin e mirė tė Musait nga Kur’ani. Siē na njofton Kur’ani, mbretėrit e Egjiptit tė vjetėr quheshin “faraonė”. Shumica e faraonėve ishin njerėz shumė mendje-mėdhenj qė nuk besonin Allahun dhe i konsideronin vetveten zotėra. Allahu dėrgoi Musanė tek njėri ndėr sundimtarėt mė mizorė. Njė pikė e rėndėsishme qė duhet tė ndalemi deri sa lexohen ajeten pėr jetėn e Musasė ėshtė “fati”. Ngjarjet nė vazhdim e dėrgojnė atė nė pallatin e faraonit: kur u lind Musa, faraoni dha urdhėr ushtarėve tė tij qė tė mbysin ēdo foshnjė mashkull qė lindej  nė vendin e tij. Musa, paqja qoftė mbi tė, ishte njėri ndėr ato foshnje qė ishin nė rrezik. Allahu i tha nėnės tij qė t’a vendosė nė njė arkė nė lum dhe i ka siguruar asaj se ai do t’i kthehej asaj sikur profet. Nėna e tij e la Musanė nė njė arkė dhe e la nė lum. Kjo arkė lėvizte mbi ujė derisa arriti afėr pallatit tė faraonit, dhe gruaja e tij e gjeti. Ajo mori fėmijėn dhe vendosi qė t’a sjell nė pallat. Nė kėtė mėnyrė, pa dijeni, faraoni mori pėrsipėr qė kujdesej pėr njeriun i cili mė vonė do tė kumtojė shpalljen e Allahut atij dhe do t’i kundėrshtojė pikėpamjet e tij tė gabuara. Allahu pėrfshinė gjithēka me dijeninė e Tij, dhe Ai e ka ditur gjithashtu se faraoni do t’a gjej Musanė, paqja qoftė mbi tė, dhe se do t’a dėrgojė nė pallatin e tij.

Kur u lind Musaja, Allahu e dinte se do tė braktisej nė lum, se faraoni do t’a gjej dhe Musa pėrfundimisht tė bėhej profet. Kėshtu e kishte pėrcaktuar Allahu fatin e Musasė dhe Ai e lajmėroi nėnėn e tij. Nė kėtė pikė duhet pasur vėmendjen ndaj faktit se ēdo detaj qė ka ndodhur nė jetėn e tij ėshtė nė pajtim me fatin qė Allahu e kishte paracaktuar.

Kur u rrit, Musa u largua nga Egjipti. Pas njė kohe, Allahu e bėri atė profet dhe tė dėrguar dhe si pėrkrahje iu dha vėllau i tij, Haruni, paqja qoftė mbi ta.

Tė dy sė bashku shkuan te faraoni dhe ia shpallėn atij porosinė e Allahut. Kjo ishte njė detyrė shumė e vėshtirė pasiqė pa ngurrim ata thirrėn sunduesin mizor qė tė besoj nė Allahun dhe t’a adhurojė Atė. Kėtė thirrje tė profetit Musa, paqja qoftė mbi tė, tregohet kėshtu:

Mandej pas tyre dėrgam Musain me mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e shih se si ishte pėrfudimi i shkatėrruesve? Musai tha: O faraon, s'ka dyshim, unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve". Ėshtė dinjitet pėr mua ta them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti juaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!" (A’raf:103-105)

Faraoni ishte njė njeri kryelartė dhe mendjemadh. Duke menduar se ai ka ēdo send nėn kontrollin e tij, ai ngre krye kundėr Allahut. Allahu i dhuroi atij tė gjithė pasurinė e tij, fuqinė dhe tokat, por faraoni ishte i padijshėm, dhe nuk mund t’a kuptojė kėtė gjė. Faraoni kundėrshtoi Musanė dhe nuk besonte nė Allahun, dhe ishte, siē e pėrmendėm mė lartė njė njeri shumė mizor. Ai i bėri Bijtė e Izraelit (Beni Izraelitėt) robėr tė vet. Kur u bė e qartė se faraoni kishte pėr qėllim qė t’i shfaroste Musanė dhe tė gjithė besimtarėt, ata u larguan nga Egjipti nėn udhėheqjen e Musasė. Musa, paqja qoftė mbi tė, dhe Bijtė e Izraelit ishin zėnė mes detit dhe ushtarėve tė faraonit qė i ndiqnin ata. Por edhe nė atė situatė aq tė pashpresė, Musa nuk u dėshpruar dhe fare nuk e humbi besimin qė kishte nė Allahun. Allahu nė mėnyrė tė mrekullueshme ndau detit nė dy pjesė dhe hapi rrugėn nė det pėr Bijtė e Izraelit dhe e kaluan atė. Kjo ishte njėra ndėr mrekullitė mė tė mėdha qė Allahu ia dhuroi Musasė. Si arritėn bregun tjetėr Bijtė e Izraelit, deti u kthye prapė nė vendin e vet, duke pėrmbytur faraonin dhe ushtarėt e tij. Allahu tregon kėtė ngjarje tė mrekullueshme nė Kur’an nė kėtė mėnyrė:

Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre. (Enfal: 54)

Nė momentin kur faraoni kuptoi se do tė vdesė, ai deklaroi se beson nė Allahun nė mėnyrė qė t’a shpėtojė vetveten. Nuk e dimė nėse ky pendim i tij nė ēastin e fundit kishte ndonjė dobi, pasiqė Allahu fal vetėm kur pendimi ynė ėshtė i sinqertė dhe para se tė vie ēasti i vdekjes. Allahu ėshtė i Gjithė-Mėshirshėm. Nėse pendimi bėhet nė ēastin e vdekjes, natyrisht, nėse nuk ėshtė i sinqertė, pendimi i tillė nuk do t’a shpėtojė njeriun. Njejtė mund tė ishte edhe me faraonin. Por pėr kėtė gjė vetėm Allahu e di. Siē shihet nga ky tregim, ne duhet jetuar qė t’a fitojmė kėnaqsinė e Allahut gjatė jetės sonė dhe mos tė bėjmė gabimin e njejtė si faraoni. Nėse dėshtojmė nė kėtė, pendimi nė ēastin e vdekjes mund tė mos ketė dobi.