Krijimi i gjithėsisė

Deri mė tani kemi shpjeguar krijimin e qenieve tė gjalla nga Allahu. Tani, ėshtė koha qė tė shqyrtojmė nė tėrėsi universin. Allahu gjithashtu krijoi gjithėsinė nė tė cilėn ti, toka, dielli, sistemi diellor, planetet, yjet, galaksitė dhe ēdo gjė qė ekziston. Sidoqoftė, sikurse edhe ata qė e kundėrshtojnė faktin e krijimit tė qenieve tė gjalla, ka edhe asi njerėz qė mohojnė faktin se gjithėsia ėshtė krijuar. Kėta njerėz pohojnė se universi ėshtė lindur spontanisht. Pėrveē kėsaj, ata sugjerojnė se universi ka ekzistuar gjithmonė. Sidoqoftė, ata kurrė nuk kanė sjellur ndonjė shpjegim pėr kėtė pohim tė pabazė. Pohimi i tyre ėshtė i ngjajshėm me shembullin e ardhshėm: paramendo se lundron dhe njė ditė arrin nė breg tė njė ishulli. Ēfarė do tė mendonit nėse e gjeni njė qytet shumė tė zhvilluar me rrokaqiej tė rrethuar me parqe dhe gjelbrim? Pėrveē ksaj, ky qytet ėshtė plot me restorane, teatro dhe vija hekurudhore. Sigurisht se do mendosh se ky qytet ka qenė i planifikuar dhe ndėrtuar nga njerėz intelegjentė, apo jo? Ēka do tė mendosh nėse dikush do tė thonte, “Askush nuk e ka ndėrtuar kėtė qytet. Ai gjithmonė ka ekzistuar, dhe diku nė tė kaluarėn kemi ardhur dhe banojmė nė tė. Kėshtu, kėtu kemi tė gjitha gjėrat e domosdoshme, e tė gjitha janė krijuar spontanisht?”

Padyshim se do tė mendosh se ai ėshtė ndonjė i ēmendur, apo pėrndryshe do tė mendosh se ai nuk di se ēfarė po flet. Por kurrė mos harro se universi nė tė cilin jetojmė ėshtė pakrahasueshėm mė i  madh se ai qytet. Universi pėrmbanė njė numėr gati tė pakufishėm tė llojeve tė ndryshme tė planeteve, yjeve, kometeve dhe satelitėve. Pasi ėshtė kėshtu, pohimet e njė njeriu qė thotė se kjo pėrsosmėri e universit nuk ėshtė e krijuar por ka ekzistuar ēdoherė nuk duhet tė mbetet pa pėrgjegje. A nuk pajtohesh?

Pas leximit tė pjesės nga lartė, vetevtiu mund tė arrish tek pėrgjegja mė e mirė. Tani. Tė shfletojmė tani temėn e universit e t’a ruajmė pėrgjegjėn pėr nė fund.

-Ēdo gjė ka filluar tė formohet pas njė eksplodimi tė madh

Gjatė kohės kur njerėzit nuk kishin teleskopė qė tė bėjė vrojtime nė qiell, ata kishin shumė pak informata, dhe tė dyshimta pėr gjithsėsinė e largėt, dhe kishin mendime tė ndryshme pėr hapsirėn kosmike. Kah mesi i shek. tė 20-tė, ata zbuluan diēka shumė tė rėndėsishme. Gjithėsia ka datė tė lindjes, qė dmth., se universi nuk ka ekzistuar gjithmonė. Universi- me fjalė tė tjera, yjet, planetet dhe galaksitė- kanė filluar tė formohen nė njė datė tė caktuar.

Shkenctarėt kanė llogaritur vjetrsinė e universit, e ajo ėshtė 15 miliardė vjet. Ata e quajtėn momentin kur u lind gjithėsia me emrin “Big Beng”, pasi para 15 miliardė vjetėve, kur nuk ekzistonte asgjė, ēdo gjė u paraqit pas njė eksplodimi nga njė pikė e vetme. Shkurtimisht, materia dhe gjithėsia, qė njerėzit supozonin se kanė ekzistuar ēdoherė, kishte njė fillim.

Nė kėtė ēast, shtrohet pyetja, “Si arritėn ata qė tė kuptojnė se gjithėsia kishte njė fillim?”. Kjo ėshtė shumė lehtė; materia qė u largua dhe shpėrnda nga pjesėt tjera tė materies nga eksplodimi i madh ende ėshtė duke lėvizur. Mendo vetėm njė ēast! Universi vazhdon tė zgjerohet edhe kėtė ēast. Paramendoje universin si njė balon. Nėse i vizatojmė dy pika tė vogla nė balon, ēfarė do tė ndodhė nėse e fryejmė balonin? Pikat nė balon do tė largohen nga njėra tjetra gjatė rritjes sė vėllimit tė balonit. Sikurse nė rastin e balonit, vėllimi i universit gjithashtu rritet, dhe ēdogjė brenda largohet nga njėri tjetri. Me fjalė tė tjera, largėsia mes yjeve, galaksive, yjeve dhe meteorėve vazhdimisht ėshtė duke u rritur.

Paramendo se je duke e pėrcjellur zgjėrimin e universit nė njė film tė vizatuar. Si do tė dukej universi nė se e kthejmė filmin prapa pėr nė fillim? Do tė zvoglohej deri tek njė pikė e vetme, apo jo? Kjo ėshtė ajo qė shkenctarėt e kanė bėrė. Ata u kthyen nė fillim tė Big Bengut dhe e kuptuan se universi pėrherė-zgjėrues nė fillim ka qenė vetėm njė pikė e vetme.

Ky eksplozion, i quajtur Big Beng, u bė pikė fillestare e ekzistimit qė Allahu kishte paracaktuar pėr “universin”. Me kėtė eksplodim, Allahu krijoi grimcat qė e pėrbėjnė universin, dhe nė kėtė mėnyrė shfaqet materia. Ai u shpėrnda me njė shpejtėsi tė tmerrshme. Gjatė ēasteve fillestare, ky ambient ishte sikur njė supė e materies e pėrbėrė nga grimca tė ndryshme. Por me kohė ky kaos i madh filloi tė transformohej nė njė strukturė tė rregullt. Allahu krijoi atomet nga grimcat, dhe pėrfundimisht yjet nga atomet. Allahu krijoi tėrė gjithėsinė dhe ēdo send nė tė.

Ta japim njė shembull nė mėnyrė qė tė sqarojmė tė gjithė kėtė:

Paramendo njė hapsirė shumė tė madhe. Ėshtė tėrėsisht e pakufizuar. Aty ekziston njė enė e mbushur pėrplot me ngjyrė. Asgjė tjetėr nuk ekziston. Nė kėtė enė, janė tė pėrziera tė gjitha ngjyrat, duke formuar ngjyra tė mrekullueshme. Paramendo se njė bombė eksplodon nė kėtė enė, nėn efektin e tė cilit ngjyra shpėrndahet gjithėkah nė formė tė pikėzave. Paramendo se me miliona pikėza tė ngjyrės lėvizin nė tė gjitha drejtimet nė kėtė hapsirė. Ndėrkohė, gjatė kėtij udhėtimi tė pikėzave, fillojnė tė ngjajnė gjėra tė pazakonshme. Nė vend qė tė formohej njė rrėmujė kaotike dhe tė zhdukej pėrfundimisht, ato filluan qė tė bashkveprojnė sikur tė ishin qenje intelegjente. Pikėzat qė nė fillim formuan njė pėrzierje tė ngjyrosur, filluan qė tė pėrzgjedhen nė ngjyra tė veta individuale. E kaltra, e verdha, e kuqja dhe tė gjitha pikėzat me ngjyrė tė njejtė u grumbulluan sė bashku dhe vazhduan lėvizjen. Bile filluan qė tė ndodhin disa gjėra tė ndodhin edhe mė tė pazakonshme: 500 pikėza tė kaltra u bashkuan dhe formuan njė pikė tė madhe, vazhdojn udhėtimin e tyre. Ndėrkohė, 300 pikėza tė kuqe nė njė qosh dhe 200 pikėza tė verdha bashkohen dhe vazhdojnė shpėrndarjen e tyre tė bashkuara. Kėto grupe tė ndara tė ngjyrave largohen nga njėra tjetra dhe formojnė pamje tė bukura, sikurse tė veprojnė sipas urdhėrave tė dikujt.

Disa pikėza u bashkuan dhe formuan pamjen e yjeve, tjerat u bėn pamje e diellit, ndėrsa disa tjera formojnė planetet rreth kėtij dielli. Grup tjetėr i pikave formojnė pamjen e tokės, derisa tjerta formon hėnėn. Nėse ke parė ndonjėherė pikturė e tillė, a mund tė mendosh se njė eksplodim nga njė nė rastėsisht e ka formuar kėtė pikturė?

Askujt nuk ia merr mendja qė kjo ėshtė e mundur.

Siē tregimi me pikat e ngjyrės tregon, materia u bashkua dhe formoi pikturė tė pėrsosur qė ne e shohim kur t’a ngremė kokėn dhe shikojmė qiellin, me fjalė tjera, yjet, diellin dhe planetet. Por, a mundet qė tė gjitha kėto gjėra tė ndodhin vetvetiu?

Si mund tė lindin qielli, planetet, dielli, hėna dhe toka si rezultat i bashkimit tė rastėsishėm tė atomeve pas njė eksplozioni? Ēfarė atėherė pėr nėnėn tėnde, babanė, shokėt apo zogjtė, macat, bananet apo dredhėzat...? Natyrisht, kjo ėshtė e pamundur qė tė ndodhė. Ide e tillė ėshtė aq absurde sikurse tė pohojmė se njė shtėpi nuk ėshtė e ndėrtuar nga puntorėt, por krijohet nga vullneti i lirė i tullave dhe tjegullave, dhe atė krejtėsisht rastėsisht. Tė gjithė e dijmė se tullat e shpėrndara pėrreth nga njė ekplodim bombe nuk mund tė formojnė shtėpiza. Ato shpėrbėhen nė gurė dhe dhé, dhe me kohė shėndėrrohen nė tokė.

Por njė ēėshtje meriton vėmendje tė veēantė. Siē e dini, pikat e ngjyrės janė tė pavetėdijshme dhe materie e jogjallė. Ėshtė e pamundur qė pikat e ngjyrės mund tė bashkohen spontanisht dhe formojnė piktura. Kėtu, sidoqoftė, jemi duke biseduar pėr formimin e qenieve tė gjalla dhe tė vetėdijshme. Ėshtė sigurisht dhumė e pamundur qė qeniet e gjalla si njerėzit, bimėt dhe kafshėt mund tė krijohen nga materia e jogjallė pėrmes rastit tė hamendshėm. Qė tė kuptohet kjo mė lehtė, duhet qė tė njohim trupin tonė: ai ėshtė i pėrbėrė nga molekulat e vogla dhe tė padukshme pėr syrin tonė, siē janė proteinat, yndyrnat dhe uji... Kėto formojnė qelizėn, e qelizat formojnė trupin tonė. Rregulli i pėrsosur nė trupin tonė ėshtė si prodhim i njė dizajni special. Allahu krijoi sytė tanė qė shohin, duart qė mbajnė kėtė libėr dhe kėmbėt tona qė bėjnė tė lėvizim.

Allahu paracaktoi se si mund tė zhvillohemi nė barkun e nėnės, sa tė gjatė mund tė jemi dhe cila ėshtė ngjyra e syve tonė.

Allahu ėshtė Ai i Cili krijoi ēdogjė

Nėse tė kujtohet, nė fillim tė kėtij libri pamė pėrgjegjet e sakta qė duhet dhėnė jobesimtarit. Tani e ke pėrgjegjen.

Eksplodimet nuk formojnė pikturė tė pėrpiktė, por vetėm sa e ērregullon pikturėn e punuar. Rregulli qė shfaqet pas eksplodimit tė universit ėshtė edhe mė i pėrsosur sesa shembujt qė i pėrmendėm- njė qytet apo njė enė e mbushur me ngjyrė. E gjithė kjo nuk ėshtė si produkt i rastėsisė.

Sistemi i pėrsosur mund tė jetė krijuar vetėm me vullnetin e Allahut tė Plotfuqishėm. Allahu ėshtė i aftė qė tė krijojė ēdogjė. Ai vetėm thotė, “Bėhu”, dhe ajo bėhet. Allahu krijoi botėn nė njė gjithėsi tė pėrsosur pėr ne, dhe Ai krijoi kafshėt dhe bimėt nė tė. Ai krijoi diellin qė tė emitoj energji dhe tė n’a ngrohė. Ėshtė e rregulluar aq me hollėsi, saqė vetėm tė jetė dielli mė afėr tokės do tė ishte shumė nxehtė, por nėse tė ishte mė larg, atėherė tė gjithė do tė ngriheshim.

Sa mė shumė qė shkenctarėt zbulojnė kėto fakte, mė mirė po e njohim fuqinė e Allahut. Kjo ėshtė pėr shkak se materia as nuk mund tė vendosė e as tė veprojė vetevetiu. Kjo dmth., se ekziston njė Krijues i Cili dizajnon dhe krijon kėtė gjithėsi. Materia, substanca themelore e yjeve, njerėzve, kafshėve, bimėve dhe ēdogjėje, tė gjallė dhe tė jogjallė, gjendet nė kontrollin e Allahut. Pėr kėtė shkak ēdo gjė nė tokė ka rregull. Pasiqė ēdogjė ėshtė krijuar nga Allahu, Krijuesi dhe Dhuruesi i Formės.

 

Allahu krijoi ēdonjėrin me fat tė caktuar

Nė fillim tė librit, iu trgusm se si Allahu krijoi Ademin, paqja qoftė mbi tė. Tė gjithė njerėzit janė pasardhės tė tij. Allahu u ka dhuruar njerėzve jetė nė kėtė botė qė t’i sprovojė ata dhe ka dėrguar atyre profetė dhe lajmėtarė qė t’iu transmetojė pėrgjegjėsitė e tyre.

Ēdonjėri nė kėtė botė vihet nė sprovė me ngjarjet qė ai i pėrjeton. Me fjalė tė tjera, ne jemi vėnė nė sprovė nė reagimet tona ndaj incidentet qė ne i hasim, se si flasim dhe qėndrueshmėria jonė nė pėrballimin e vėshtirėsive: shkurtimisht, se a sillemi drejtė.

Kjo sprovė do tė shėrbej qė tė pėrcaktohet fati ynė nė jetėn e pastajme. Por sprova nė kėtė botė ka njė fshehtėsi tė rėndėsishme. Si njė mėshirė dhe ngushėllim i madh njerėzimit, Allahu ka krijuar edhe fatin. Fati, dmth., tė gjitha ngjarjet qė pėrjetohen pėrgjatė jetės, ėshtė i paracaktuar nga Allahu, bile para se tė lindemi. Pėr secilin njeri, Allahu ka krijuar fatin e tij apo saj. Qė tė kuptojmė kėtė gjė mė mirė, ne mund t’a krahasojmė me xhirimin e njė videokasete. Si fillimi ashtu edhe fundi i kėtij filmi dihen, por ne i dijmė vetėm pasi qė tė filmi tė pėrfundojė. Kėshtu njejtė ėshtė edhe me fatin. Ēdogjė qė njė njeri do tė kalojė nėpėr jetėn e tij, tė gjitha pėrjetimet e tij, shkollat qė vijon, shtėpitė ku jeton, dhe momenti i vdekjes sė tij, tė gjitha kėto janė tė paracaktuara. Tė gjitha ngjarjet qė i ndodhin dikujt, e mirė apo e ligė, janė tė paracaktuara nė dijen e Allahut. Ēdonjėri sprovohet sipas skenarit tė vet tė shkruar enkas pėr tė. Si pėrmbledhje, nė pajtim me kėtė skenar, njeriu kalon nėpėr njė seri ngjarjesh, dhe fati i tij, dhe pastaj veprat e tij e gjithashtu edhe reagimet e tij ndaj kėtyre ngjarjeve, pėrcaktojnė fatin e tij nė jetėn e pastajme.

Njohuria mbi fatin ėshtė njė burim i madh i ngushllimit tek njeriu. Ėshtė njė bekim nga Allahu. Pėr kėtė shkak, nuk ka nevojė njeriu qė tė ndiej keqardhje pėr ndodhitė qė pėrfundimi i ėshtė paracaktuar apo qė tė brengoset pėr ngjarjet qė nuk shkojnė mirė. Pėr ata qė shfaqin durim gjatė pėrvojės sė hidhur, janė tė vetėdijshėm se tė gjitha ndodhin me vullnetin e Allahut, dhe Allahu jap lajme tė mira pėr Xhennetin (Parajsėn). Profetėt e Allahut japin shembujt mė tė mirė nė kėtė aspekt. Allahu jep njerėzve tė tillė njoftime tė gėzuara pėr Xhennetin pėr tė shpėrblyer besimin e tyre shembullor dhe sjellje tė drejtė.